Balsavimas internetu: ar būtų aktyviau balsuojama, jei rinkėjai negautų „bambalių“?

Didžiausia balsavimo internetu grėsmė – balsų pirkimas. Tuo įsitikinę Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai Andrius Šuminas ir Ainė Ramonaitė. Jų kritiką atremiantys Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai bei el. balsavimą palaikantys liberalai aiškina, kad balsavimas internetu turi daugybę saugiklių, o pagrindinis – galimybė balsuoti neribotą skaičių kartų.

Anot A. Šumino bei A. Ramonaitės, balsų pirkimas iki šiol yra viena didžiausių rinkimų problemų. Mokslininkų manymu, įvedus balsavimo internetu sistemą, padėtis dar labiau pablogėtų ir praktiškai taptų nevaldoma. El. rinkimų šalininkai tvirtina, kad nors balsavimas internetu teoriškai būtų patogus balsų pardavėjams, to daryti pirkėjams tiesiog neapsimokėtų: balsuodamas internetu, rinkėjas gali perbalsuoti neribotą skaičių kartų, o galų gale nueiti ir atiduoti savo balsą rinkimų apylinkėje.

Baiminasi darbdavių šantažo

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. A. Ramonaitė teigia, kad baimių dėl elektroninio balsavimo slaptumo turi ne tik lietuviai, bet ir vakariečiai. Ten kaip viena didžiausių problemų įvardijamas vadinamasis šeimyninis balsavimas. „Pas mus galbūt tai skamba juokingai, bet Vakaruose bijoma, kad vyro valia žmonai bus labai didelė, jei balsavimas vyks namuose. Tai yra tiesioginė galimybė paveikti“, - kalbėjo ji DELFI.

Lietuvoje, anot A. Ramonaitės, dažnesni atvejai, kai pasirinkimą už ką balsuoti bando nulemti ne sutuoktiniai, bet darbdaviai. Balsavimo internetu atsiradimas esą dar pagilintų šią problemą. „Pas mus apie tuos dalykus mažokai kalbama, bet darbdavių spaudimas, kai jie paveža darbuotojus iki balsadėžių ir pasako, už ką balsuoti, pastebimas. Šiuo atveju net vežti niekur nereikėtų: susodini darbo vietoje ir liepi balsuoti“, - kalbėjo mokslininkė.

VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. A. Šuminas mano, kad viena didžiausių balsavimo internetu rizikų – rinkėjų sąmoningumo stoka. Esą išvengti manipuliacijų per rinkimus nepavyksta ir dabar, balsuojant tik tradiciniu būdu, o balsavimas internetu padėtį tik pablogintų.

„Būtų sunku sukontroliuoti, ar tikrai balsuoja pats rinkėjas – gal kažkas kitas balsuoja už jį. Problema egzistuoja jau dabar: per kiekvienus rinkimus girdime, kad tai su „bambaliais“ balsų pirkėjai pasirodo, tai paveža kažkas kažką. Tą procesą sukontroliuoti pakankamai sudėtinga, o įdiegus balsavimą internetu taptų iš principo neįmanoma“, - samprotavo A. Šuminas.

J. Udris: internetas patogus balso pardavimui, bet ne pirkimui

VRK narys teisininkas Jonas Udris nelinkęs sutikti su mokslininkų samprotavimais. Pasak jo, balsuojant internetu, egzistuoja galimybė keisti savo nuomonę tiek kartų, kiek norisi, be to, išlieka galimybė ir galų gale atiduoti savo balsą tradiciniu būdu „Jeigu jus kažkas privertė internetu už kažką prabalsuoti, sprendimą dar galite pakeisti. Sistema leidžia balsuoti neribotą skaičių kartų – bus įskaičiuojamas tik paskutinis balsas. Be to, kadangi internetu būtų balsuojama iš anksto, rinkimų dieną galima ateiti į rinkimų apylinkę ir ten dar kartą balsuoti. Tada internetinis balsas nebūtų skaičiuojamas“, - sakė jis DELFI.

J. Udrio įsitikinimu, balsų pirkimas Lietuvoje nėra masinis reiškinys, o dėl to pradėtus ikiteisminius tyrimus galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. VRK nario manymu, kalbėti apie tai labiau linkusios rinkimus pralaimėjusios partijos, nors realybėje pasitvirtina vos vienas kitas atvejis.

„Balsų pirkimas yra brangus, mažai efektyvus ir pakankamai pavojingas. Dažniausiai kalbos, kad kažkuris kandidatas atsivežė autobusą girtuoklių, kurie už 10 litų prabalsavo, ir lieka kalbomis. Man pačiam tokių dalykų neteko fiksuoti“, - tikino jis.

VRK atstovo manymu, balsavimas internetu yra patogus balso pardavimui, bet ne pirkimui. „Galite kiekvienam kandidatui ar kitam balsų pirkėjui pademonstruoti, kaip prie kompiuterio už jį prabalsavote, ir pasiimti iš jo pinigus. Tačiau paskui galėsite perbalsuoti už ką tik norite“, – aiškino J. Udris.

Mažai tikėtina jis vadino ir galimybę, kad rinkėjus kažkas privers vienaip ar kitaip balsuoti. „Teko girdėti tokių politikų pasakymų: esą kokios siuvyklos direktorius išrikiuos 300 siuvėjų, lieps internetu nubalsuoti už ką reikia, o paskui atims jų elektronines tapatybės korteles ir iki rinkimų pabaigos neatiduos. Tai jau yra rimtas kriminalinis nusikaltimas, ir jo pasekmės būtų labai aiškios. Tai tas pats, kas iš rinkimų apylinkės pavogti urną su biuleteniais“, – DELFI kalbėjo J. Udris.

Balsų pirkėjus pričiupti sunku

Teisingumo ministerijos viceministras Tomas Vaitkevičius teigė buvęs ir rinkimų komisijos nariu, ir stebėtoju. Vadovaudamasis savo patirtimi jis atskleidė, kad rinkėjų papirkinėjimo atvejų pasitaiko ne taip jau retai, bet juos išaiškinti - labai sudėtinga. „Turi pagauti vos ne už rankos ir dar įrodyti, kad daikto ar pinigų perdavimas buvo skirtas papirkimui“, - pasakojo jis.

Balsų pardavimu, T. Vaitkevičiaus teigimu, labiau suinteresuoti asocialūs asmenys. Taigi, kalbos, kad elektroninis balsavimas padidintų balsų pirkimo riziką, šiuo atveju mažai pagrįstos. Asocialiems asmenims sudaryti sąlygas balsuoti internetu nėra taip paprasta: į banką atvestas toks asmuo sukeltų įtarimų, o apsisprendus identifikavimui naudoti elektroninį parašą jis asocialiam asmeniui irgi nebūtų lengvai pasiekiamas.

Įvedus balsavimą internetu, rinkimų kontrolė taptų paprastesnė

Elektroninio balsavimo klausimą koordinuojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis tvirtina, kad į klausimus dėl balsavimo internetu saugumo IT specialistai atsakė jau seniai. „Taip, girdime nepatiklius balsus, kurie sako, kad balsavimas internetu yra nesaugus, kad gresia balsų klastojamas, kad nebus užtikrinamas balsavimo slaptumas. Į visus šiuos klausimus ekspertai jau atsakė: tai nėra mažiau saugus balsavimo būdas negu tradicinis balsavimas. Ir dabar susiduriame su pažeidimais, kai bandoma daryti įtaką rinkėjų valiai“, - kalbėjo jis.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko manymu, įdiegus balsavimo internetu galimybę, proceso kontrolė taptų net paprastesnė. „Kai kurios partijos tvirtina, kad įvedus balsavimą internetu rinkimų rezultatai bus klastojami, žmonės nesugebės balsuoti. Žinoma, nesąžiningiems veiksmams visada yra prielaidų. Ir dabar balsus bandoma pirkti. Tačiau esant galimybei balsuoti internetu net įvykus nesąžiningam sandoriui rinkėjas visada sprendimą galės pakeisti ir niekas negalės jo patikrinti“, - aiškino politikas.

Būtų aktyviau balsuojama, jei rinkėjai negautų „bambalių“?

Viešųjų ryšių agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas įsitikinęs, kad tradicinė rinkimų sistema nėra tobula, tad ir įdiegus balsavimą internetu prižiūrėtojų visur pastatyti nebus įmanoma. Tačiau, viešųjų ryšių specialisto manymu, balsų pirkimo galimybė neturėtų tapti esminiu argumentu, stabdančiu elektroninio balsavimo įdiegimą. Jo teigimu, sumanymo oponentai galėtų į šią problemą pažvelgti iš kitos pusės, ir, tarkime, uždrausti rinkimų dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais.

„Galbūt dabar tai skamba kaip pokštas, bet jei rinkimų dieną nebūtų įmanoma „bambaliais“ užkišti rinkėjų gerklių, gal tai priverstų juos prasiblaivyti – ir ateiti balsuoti?“ – siūlė L. Kontrimas.