„Darbo partija bei Lenkų rinkimų akcija elgiasi politiškai motyvuotai ir protingai, nes šiuo atveju tiek viena, tiek kita politinė partija apeliuoja į rusakalbį rinkėją. Sukuriamas įvaizdis, kad Darbo partija ir Lenkų rinkimų akcija atstovaus rusakalbiams rinkėjams, taip bandoma privilioti jų balsus. Šių dviejų partijų veikimas yra visiškai racionalus, tik man keistas rusų politinių organizacijų veikimas, nes tai rodo jų pakrikimą ir išsibarstymą“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius.
Jo nuomone, didesnė tikimybė, kad rusakalbių balsus susišluos Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tačiau politologas teigia negalįs spėlioti, mat rezultatas priklausys nuo daugelio veiksnių.
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad lietuvių patarlė „kur trys lietuviai – ten penkios partijos“ gali būti pritaikoma ir rusų tautinei mažumai.
„Lietuvoje galioja posakis, trys lietuviai – penkios partijos. Matyt, tautinėms mažumos bent iš dalies toks posakis taip pat tiktų“, - sakė A. Krupavičius, kuris, priešingai nei N. Maliukevičius, manė, jog rusakalbiai gali būti labiau linkę balsuoti už Darbo partijos ir Rusų sąjungos duetą.
LLRA galimybės perlipti 5 proc. barjerą labiausiai priklauso nuo aktyvumo
Tačiau, anot politologo, Irinos Rozovos vadovaujamas Rusų aljansas, bendradarbiaujantis su Lenkų rinkimų akcija, neturi itin didelio autoriteto, o su Darbo partija rinkimuose dalyvaujanti Lietuvos rusų sąjunga, kuriai vadovauja Sergejus ir Larisa Dmitrijevai, yra kiek populiaresnė.
„Lietuvos rusų sąjunga turi didesnį autoritetą, ilgiau veikia politikos arenoje, jos atstovai laikas nuo laiko patenka į įvairias renkamas valdžios institucijas“, - teigė A. Krupavičius.
„Manau, kad daugiau patirties ir daugiau galimybių turi Lietuvos rusų sąjunga, kuri su Darbo partija į rinkimus eina neatsitiktinai – rusų kilmės V. Uspaskichas taip pat padeda formuoti tam tikrą tapatybę. Matyt, Rusų sąjunga tikisi, kad tai padės įgyti šiek tiek didesnę rusų mažumos paramą“, - svarstė politologas.
Pasak mokslininko, Darbo partijos ir Lietuvos rusų sąjungos duetas veikiausiai nukreiptas į Lietuvos rusakalbius apskritai, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso – į Vilniaus krašto rusakalbius.
„Rusų aljanso logika matyt tokia: kadangi Vilniaus krašte gyvena ne tik lenkų tautybės žmonės, bet ir nemažai rusiškai kalbančių gyventojų, tikriausiai jie tiksi, kad tame regione kartu su Lenkų rinkimų akcija mobilizuos ir kitų tautybių rinkėjus“, - teigė politologas.
Anot A. Krupavičiaus, Darbo partijai rusakalbių bendruomenės balsai nebus tiek kritiškai svarbūs, kiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.
„Manau, kad Darbo partijai balsų skaičius iš rusų bendruomenės nebus toks kritiškai svarbus, jai pirmiausia reikia kiek įmanoma gausesnės lietuvių paramos. Tik tokiu atveju ji gali tikėtis, kad po rinkimų bus rimta politinė partija svarstant koalicijų variantus. O dėl Lenkų rinkimų akcijos, tai jos galimybės labai stipriai priklausys, kiek bus aktyvūs rinkėjai. Jeigu rinkėjai bus aktyvūs, tai, matyt, daug galimybių perlipti barjerą nebus. Manau, kad visi Lenkų rinkimų akcijos bandymai pritraukti balsų per Rusų aljansą ir Lietuvos liaudies partiją gali būti naudingi, bet esminis klausimas – koks bus rinkėjų aktyvumas“, - sakė A. Krupavičius.
N.Maliukevičius: „darbiečiai“ ir lenkai elgiasi politiškai motyvuotai
„Tai rusų mažumos politinės dezorganizacijos pavyzdys – dėl vadovybės negebėjimo susitarti ir iš to kylančio susiskaldymo nėra vieningo politinio judėjimo. Bet iš kitos pusės noriu atkreipti dėmesį, kad rusų tautinė mažuma nėra tokia mobilizuota savo politiniu elgesiu. Daugeliu klausimų ši tautinė mažuma dalyvauja per kitas politines partijas, visuomenines organizacijas“, - teigė N. Maliukevičius.
Mokslininko teigimu, faktas, kad Rusų sąjunga eina į rinkimus su Darbo partija, o Rusų aljansas – su Lenkų rinkimų akcija, išskaido rusakalbių elektoratą.
„Darbo partija bei Lenkų rinkimų akcija elgiasi politiškai motyvuotai ir protingai, nes šiuo atveju tiek viena, tiek kita politinė partija apeliuoja į rusakalbį rinkėją. Sukuriamas įvaizdis, kad Darbo partija ir Lenkų rinkimų akcija atstovaus rusakalbiams rinkėjams, taip bandoma privilioti jų balsus. Šių dviejų partijų veikimas yra visiškai racionalus, tik man keistas rusų politinių organizacijų veikimas, nes tai rodo jų pakrikimą ir išsibarstymą“, - sakė N. Maliukevičius.
Paklaustas, kuri politinė jėga – Darbo partija ar Lenkų rinkimų akcija – turi daugiau galimybių sudominti rusakalbių rinkėjus, N. Maliukevičius nesiryžo spėlioti, tačiau išsakė savo nuomonę, jog didesnį šansą susišluoti rusakalbių balsus turi Lenkų rinkimų akcija, mat ši partija pristato save kaip visų tautinių mažumų atstovę.
„Abi partijos ims deklaruoti, kad jie yra nusipelnę atstovauti visų rusakalbių interesams. Ir kiekviena iš tų partijų bandys laimėti daugiau balsų. Sunku spėlioti, bet logiška būtų žvilgsnį kreipti į Lenkų rinkimų akciją“, - svarstė politologas.
DELFI primena, kad su Lenkų rinkimų akcija rinkimuose dalyvausiantis Rusų aljansas susikūrė 2002 m., kai Klaipėdoje nuo Lietuvos rusų sąjungos atskilo keletas savivaldybės tarybos narių, įkūrusių naują partiją.