Mokytojai, vaikų gydytojai teigia: kaip ir kiekvienam egzaminui, rugsėjo išbandymams reikia ruoštis iš anksto, tuomet ir sunkumų pradėjus gyvenimą kitu režimu bus mažiau.
Bendrosios praktikos gydytoja Violeta Drulienė visiems apie tai nepagalvojusiems pataria nenuleisti rankų – viską dar galima pataisyti.
„Persukti laikrodį“. „Likus pusei mėnesio iki rugsėjo pirmosios mano paauglys sūnus pradėjo keltis anksčiau. „Ką čia dabar sugalvojai? Ilsėkis, dar atostogos!“ – išsiblaškiusi paklausiau. O jis priminė: „Už poros savaičių – į mokyklą“, – juokiasi gydytoja ir pastebi, kad taip elgiasi tik sąmoningi paaugliai – didesnė dalis vaikų apie mokslo metų pradžią stengiasi negalvoti.
Pirmoji rūpestingų tėvelių užduotis: „persukti“ vaiko laikrodį – jis turi keltis anksčiau, o eiti miegoti ne vėliau kaip 22 val. Miegas nuo 22 iki 24 val. yra pats sveikiausias ir giliausias.
Dienos režimas. Išvengti įtampos ir sėkmingai mokytis padės atsakingai sudaryta dienotvarkė: pirmoje dienos pusėje pamokos mokykloje, po jų pietūs ir trumpas poilsis, vėliau iki 18–19 val. – pamokų ruošimas, būreliai ir tada jau laisvas laikas atsipalaiduoti, pailsėti, kad nustatytą valandą galėtų ramiai užmigti.
„Šioje dienotvarkėje kompiuteriui ir televizoriui laiko turėtų būti skirta mažiausiai: kompiuteriui – tik tiek, kiek reikalauja mokslai, o televizoriui visai nereikia, nebent pažiūrėti kokią kultūrinę, pažintinę programą“, – pataria V. Drulienė.
Gydytoja primena, kaip svarbu ruošti pamokas tyloje, susikaupus, neblaškant muzikai, televizoriui, pašalinių kalboms – tik tuomet žinios įsisavinamos kokybiškai, o pamokų ruošimas neužima daug laiko.
Beje, kol mokinys dar nepriprato prie naujo gyvenimo režimo, pakitusios emocinės būsenos, intensyvaus protinio darbo, neverta jo užversti įvairiomis papildomomis veiklomis, būreliais, užduotimis, nebent jis yra itin aktyvus, pats to nori ir viską spėja.
Teigiamos emocijos. Ne visi moksleiviai su džiaugsmu skuba į mokyklą: vieni dar norėtų pasimėgauti atostogomis, kiti tingi mokytis, nemėgsta kokio nors dalyko ar konkretaus mokytojo, tretiems gyvenimą apkartina santykiai su kitais mokiniais, patyčios. Tėvai, kurių vaikai išgyvena psichologinį spaudimą ar patyčias mokykloje, turėtų paaiškinti, patarti vaikui, kaip elgtis atsidūrus nemalonioje situacijoje. Pravartu ir patiems tėvams apsilankyti mokykloje, pasikalbėti su mokytojais.
Net ir neturintiems panašių rūpesčių tėvams derėtų būti atidiems, stebėti savo vaikus, būtinai pasidomėti jų savijauta. Su paaugliu svarbu kalbėti draugiškai, bet pamokomai, priminti, kad gerai mokytis jis pats turi būti suinteresuotas – tai jo gyvenimo pagrindas.
„Mokslo metų pradžioje paaugliams reikia suteikti teigiamų emocijų, vengti nuolat kartoti „tu turi, privalai“, „taip reikia“ ar dėl menkniekio imti barti. Tris mėnesius nerūpestingai atostogavusiems vaikams sunku iš karto persiorientuoti: patys prisiminkite, kaip nelengva buvo grįžti prie darbo ritmo po kur kas trumpesnių atostogų. Paauglys – jau sąmoninga asmenybė ir turi pats suvokti, koks svarbus etapas jo gyvenime yra mokykla“, – tvirtina V. Drulienė.
Kartu su vaikais. Prasidėjus mokslo metams, pasikeičia ne tik mokinių, bet ir jų tėvų dienos režimas, atsiranda papildomų darbų, rūpesčių, pareigų, pasikeičia emocinė būsena. Ypač tai juntama tuomet, kai atžala beveik visą vasarą nebuvo namie, atostogavo kaime, stovykloje. Daugelis tėvų šį laikotarpį prilygina savotiškoms atostogoms, nes gali atsipalaiduoti, pailsėti. Vaikams sugrįžus, suaugusieji vėl įsitempia, tampa dirglesni, nes turi būti nuolat budrūs, reiklūs ir atsakingi už savo atžalas.
Rugsėjui prasidėjus, tėvams tenka anksčiau keltis, versti vaiką iš lovos, kad laiku nueitų į pamokas. Labai svarbu nuolat domėtis, kaip sekasi mokslai, jei reikia, net ir patiems padirbėti aiškinant sunkiai įkandamus mokiniui dalykus, priminti, kad pareigingai lankytų papildomus užsiėmimus, būrelius, kartais pasisiūlyti į juos palydėti.
Kokybiškas poilsis. „Grynas oras, sportas ir miegas – štai ką reiškia kokybiškas poilsis. Apskritai, grynas oras žmogui labai naudingas: jis aprūpina ląsteles deguonimi, o tai suaktyvina visų organų ir sistemų, pirmiausia – galvos smegenų, veiklą. Jei po atostogų, per kurias daug laiko leido lauke, vaikas negaus pakankamai deguonies, organizmas tai suvoks kaip stresą“, – aiškina šeimos gydytoja ir pataria, kol orai palankūs, išnaudoti kiekvieną progą pabūti lauke: sportuoti, žaisti, turiningai leisti savaitgalius: atostogas primenantys aktyvūs savaitgaliai su išvykomis – puikus emocinis užtaisas!
Visavertė mityba. Uogos, vaisiai, daržovės – šių gėrybių dosni vasara turėjo užtikrinti, kad paauglys mokslo metus pradės sveikas, sukaupęs gausias vitaminų ir kitų vertingų medžiagų atsargas, turės jėgų aktyviai mokytis. Vis dėlto atsitinka taip, kad energija greitai išsenka.
Augančiam ir daug besimokančiam organizmui sustiprėti padeda B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos, iš kurių svarbiausios yra kalcis, kalis, magnis – jie dalyvauja viso organizmo medžiagų apykaitoje. Todėl ypač svarbi visavertė, taisyklinga mityba.
Pasak gydytojos, mokinio pusryčiai visuomet turėtų būti karštas patiekalas, idealu, jei mamos nepatingėtų išvirti košės. Per pietus nereikėtų atsisakyti sriubos: tegul nedaug, bet ji sušildo, paruošia skrandį virškinti kitą maistą, be to, tiršta sriuba gali atstoti ir sotų antrąjį patiekalą.
Vakarienės niekada negalima valgyti prieš miegą, geriausia – apie 18–19 val. Niekam nebus naujiena: jokių sausų ar greito maisto užkandžių! Paauglių virškinimo sistemos sutrikimai labiausiai paplitusių moksleivių ligų sąraše yra trečioje vietoje po stuburo ir akių ligų.
