Vienas iš man žinomų būdų - transformuoti nepasitikėjimą į užuojautą. Todėl aš aprašysiu, kaip sunku tapti ir būti vyru, o jūs sekite, ar pavyko man jus sugraudinti. Manau, kad dabar mums reikalinga nauja knyga. Ji turi vadintis “Ir vyrai , ir moterys - iš Žemės”.
PIRMAS VYRIŠKUMO IŠBANDYMAS- ĮSČIOS
Žemė - tai mūsų šaknys. Mūsų pradžia - įsčios, kurios ir yra mūsų žemė. Kaip ten, įsčiose?
Prisiminkime, kaip embrioniniame laikotarpyje mes visi esame hermafroditai. Taip, taip, ir būsima Merelin Monro, ir būsimas Švarcnegeris šiame amžiuje yra tokie patys belyčiai lėliukai. Nesvarbu, kad vienas turi XX, o kitas XY chromosomų rinkinius. Tik kažkur antrame nėštumo mėnesyje berniukai pradeda skirti savo išsigelbėjimą- vyriškėjimo hormoną – testosteroną. Jis slopina feminizaciją ir padeda vystytis vyriškiems lytiniams organams. O jei jo nepakanka - vystymasis ramiausiai eina moteriškumo link. Nebus varpos, o bus makštis su klitoriu.
Tarsi gamta nuspręstų: gaminu moteris, o nori kažko ypatingo – vyro - dėk pastangas.
Vyru tapti sudėtingiau, nes reikia papildomų medžiagų. Berniukai dažniau žūsta įsčiose, dažniau būna ne visai vyriški. Jų kiaušinėliai nemėgsta karščio, ir gali ramiausiai sau žūti šiltoje pilvo ertmėje. Nes tik prieš pat gimimą būsimas vyriškumo konteineris – kiaušinėliai - nusileidžia į kapšelį. Jie jau pradžioje skyrė testosteroną, o dabar skirs jį po truputį, kad berniukas nepamirštų mergaičių, ir kad augtų ir funkcionuotų maža berniukų varpa.
Tiesa, dabar į sceną geram dešimtmečiui išeina kiti hormonai, iki berniukas paaugs ir ateis į paauglystę, tuomet kiaušinėliai pradės veikti pilnu pajėgumu… Bet ačiū jiems už tai, ką jie jau dabar padarė.
ANTRAS VYRIŠKUMO IŠBANDYMAS- ŠEIMA
Kažkas panašaus į įsčias vyksta ir po gimimo, tik psichologinėje plotmėje. Ir ne gamta čia veikia, o šeima. Vyriškėjimas ir moteriškėjimas kuo toliau, tuo labiau priklauso nuo tėvų ir vaiko santykių. Tiksliau nuo to, ar vaiko psichikoje įsitvirtins vyriškas identiškumas: ”aš - mažas vyras”, ar moteriškas -“aš - maža moteris”.
Žinoma, berniukai ir mergaites atranda išorinius įrodymus. Berniukai ištiria savo varpą, o mergaitės - vulvą. Tačiau kaip visa tai įvardyti, kaip suprasti kas tu esi iš esmės? Juk iš pradžių berniukai, kaip ir mergaitės, daug laiko praleidžia su motinomis. Jų pavyzdys – moteriška figūra, jų maistas - motinos pienas, jų pagalbininkės - motinos rankos.
Mergaitei tai tik į naudą. Psichologiškai ir fiziologiškai ji iš mamos tarsi įsiurbia į save ir būsimą moteriškumą. Jos moteriškas identiškumas bus tvirtesnis, nei berniuko. O berniukui dar teks atmesti motiną kaip tapatinimosi modelį, ir perkelti savo dėmesį į tėvą. Tėvas turi būti berniukui artimas, mylėti jį, kelti pagarbą ir susižavėjimą. Tuomet jis taps sūnui modeliu ir berniukas tarsi papildys tai, ką gavo iš mamos tuo, ką gavo iš tėvo. Darželinio amžiaus pabaigoje berniukas jau turėtų jausti tvirtą vyrišką tapatybę. Bet tam reikia tvirtų, bet mylinčių tėvo rankų.
Tarsi šeima nuspręstų - natūraliu būdu mes auklėjame mergaites, o nori būti berniukas - dėk pastangas. Suartėk su tėvu.
Kaip matote, psichologine prasme tapti berniuku irgi yra sunkiau - reikia papildomų pastangų ir sąlygų. Taip pat, kaip įsčiose papildomai reikėjo testosterono, darželiniame amžiuje reikia tėvo. Mylinčio ir gerbiančio. Mylimo ir gerbiamo.
Žinoma, ir berniukams ir mergaitėms šeimoje reikalingas priešingos lyties dėmesys. Berniukui mama reikalinga ir kaip moters pavyzdys, tik kitoks, ne toks, kaip kūdikystėje. Jis turi įsigudrinti pamatyti motinoje moterį. Ne didžiulę ir visagalę mylinčią jėgą, bet ir žmogų su savo silpnybėmis.
Mergaitėms reikalingas tėvas, kad žinotų, jog gali ką nors vilioti ir kam nors patikti. Bet kad tai saugu. Kad tėvas nepasiduos. Juk tėvelį malonu vilioti, bet nesinori suvilioti. Tiesa, gerbiamos skaitytojos?
Tiesa, tik tėvai ne visą laiką lieka mums vieninteliu veidrodžiu.
TREČIAS VYRIŠKUMO IŠBANDYMAS - KIEMAS
Mokykliniame amžiuje mes išeiname “į žmones”. Į kiemą ir į mokyklą. Tęsiasi mūsų tapimas vyrais ir moterimis. Tik šiuo atveju mums padeda mūsų bendraamžiai. Vaikštome mes atskirai - berniukai Marso, mergaitės - Veneros paviršiumi. Žiūrime vienas į kitą iš atstumo.
Berniukai berniukui - naujas pavyzdys, o kompanija su savo taisyklėmis - maža valstybė. Joje privalu laikytis kompanijos įstatymų. Tik šie įstatymai ne visada patinka kaimynams ir mokytojoms. Jiems berniukai kelia pasipiktinimą. Nes triukšmauja, išdykauja, mušasi ir keikiasi.
Būti berniukų kompanijos siela - reiškia atsisakyti suaugusiųjų palaikymo ir palaiminimo. Atsisakai “gero berniuko” vardo- įgyji “savo byčo “ titulą. Privalu įsisavinti, kad nedera berniukui būti “labai geru”. “Mamytės sūnelis” turi užtarnauti berniuko vardą. Iš jo laukiama žygdarbių - užlipti ant stogo, pasigaminti šaudyklę, vasarą įšokti į vandenį. Jis turi dėti pastangas!
Mergaitės savo kompanijose mokosi būti mergaitėmis, tik pasyviau. Juk jos labiau laikosi mandagumo ir drausmės, todėl su suaugusiais konfliktuoja mažiau. Būti mergaite – ramiau. Kitiems ramiau. Būti mergaite žygdarbių ir pastangų nereikia.
Kas atsitiks, jei berniukas augs mergaitiškoje aplinkoje? Jis nelabai mokės elgtis berniukiškai. Jis tik nujaus, kad kažką turi nuveikti, bet nemokės būti vyru, nes tam reikia įrodymų. Žygdarbių.
Tarsi kiemas nuspręstų: natūraliai mes auginame mergaites. Nori būti vyru - dėk pastangas.
Todėl mergaitės lengviau ir greičiau bręsta. Ir kūnu, ir siela.
KETVIRTASIS VYRIŠKUMO IŠBANDYMAS - MOTERIS
Pasibaigia paauglystė. Išėję sunkesnę ir nenatūralesnę vyriškėjimo mokyklą, berniukai daro pirmus žingsnius link mergaičių - išėjusių lengvesnę ir natūralesnę moteriškėjimo mokyklą. Šis dviejų civilizacijų kontaktas prasideda bandymais perprasti ateivių psichologiją ir surasti bendrą kalbą. Iš pradžių – žvilgsnių, vėliau - žodžių pagalba. Galų gale bandoma suartėti kūnais.
Apie sielų artumą kol kas nekalbėkime. Tai - pasimatymas. Tai visuomet truputį egzaminas. Tegul merginos eina iš proto dėl suknelės šokių vakarui. Tegul išleidžia visus pinigus kosmetikai. Tegul verkia prieš veidrodžius, įsivaizduodamos, kad yra nepakankamai lieknos. Juk vyrams daug sunkiau. Vyrai neturi viso to ginklų arsenalo.
Vyrai yra tokie, kokie yra - su vos- vos prišukuotais plaukais, su standartinėmis juodomis striukėmis. Su paskubomis ataugintais raumenimis. Su periodiškai sutrinkančia erekcija. Vaikinai labai ilgai ruošėsi šiam susitikimui - apie dvidešimt metų. Jie vos tapo vyrais įsčiose. Jie vos suartėjo su nuolat kažkur dingstančiu tėvu. Jie praėjo žiaurią ir sunkią kiemo mokyklą ir buvo prakeikti savo laiptinės pensininkių.
Jie daug kariavo savo Marse. Ir nori jie vieno - kad merginos nerašytų jiem trejeto. Kad paguostų juos ir nusišypsotų. Ir jeigu atvirai, nusispjauti jiems ant tų jūsų viršsvorių, papuošalų ir kosmetikos. Jie nori pagaliau suprasti jus, būti suprasti jūsų, ir pagyventi, kiek jiems skirta, Žemėje. Juk tik su moterų palaikymu jie galutinai įsitikina, kad yra vyrai. Taikoje ir ramybėje jie nori gyventi su ateivėmis iš Veneros.
KAM VISA TAI BUVO? KOKS BUS SEKANTIS IŠBANDYMAS? TAI LIEKA DIDELĖ VISATOS PASLAPTIS.
Olegas Lapinas
