Nesutaria dėl pieno poveikio ir Lietuvos specialistai. Pavyzdžiui, egzistuoja nuomonė, kad pienas ne papildo organizmą kalciu, o jį išplauna, todėl tik skatina osteoporozę. Taigi belieka tik atidžiai įsiklausyti į jų nuomonę ir bandyti eksperimentuoti patiems.

Teigiama, kad daugybė žmonių dėl genetikos netoleruoja pieno

Žaliavalgis iš Rusijos Pavelas Sebastjanovičius, savo patirtį perteikęs knygoje „Nauja knyga apie žaliavalgystę arba kodėl karvės – plėšrūnės“, teigia, kad nė vienas gyvas padaras, išskyrus žmogų, negeria pieno visą gyvenimą. Anot jo, šį universalų produktą gamta sukūrė į pasaulį atėjusiai naujai gyvybei. Kuriai reikia pieno, kad sparčiau tvirtėtų griaučiai ir raumenys, tuo tarpu jau susiformavusiam organizmui tiek daug baltymų ir kalcio nebereikia.

Be to, daugelio žmonių organizmas dėl genetinių ypatumų netoleruoja piene esančios laktozės. Pieno netoleravimo lygis esą priklauso nuo konkrečios etninės grupės istorijos bei pieno vartojimo kultūros nusistovėjusių tradicijų konkrečios tautos formavimo priešaušriu. Knygoje teigiama, kad pieno netoleruoja 6-12 proc. europiečių ir amerikiečių bei 70 proc. Artimųjų Rytų gyventojų, japonų, afrikiečių ir kt. Kitais duomenimis, net 75 proc. suaugusiųjų organizmas pasižymi daugiau ar mažiau sumažėjusiu fermento laktazės, nuo kurio ir priklauso pieno toleravimas, aktyvumu.

Pasak knygos autoriaus, laktozė susideda iš gliukozės ir galaktozės. Jei laktozė toleruojama ir suskaidoma, organizmas pasisavina tik gliukozę, o galaktozės – ne. Tačiau kai šis procesas sutrinka, galaktozės atsargos kaupiasi sąnariuose, poodiniuose riebaluose ir net tokiose vietose, kaip akies lęšiukas, todėl gali tapti kataraktos priežastimi. „Dar viena galaktozės sankaupų vieta – lytinė sistema. Ištyrus spermatozoidų judrumą vyrų spermoje, nustatyta tiesioginė jų priklausomybė nuo pieno vartojimo – 25 proc. europiečių susiduria su vaisingumo sunkumais, o Afrikoje ir Azijoje, kur neįprasta vartoti pieno produktų, tokių problemų nekyla“, - tikina P. Sebastjanovičius.

Be to, baltymams virškinti organizmas turi pagaminti labai daug rūgšties, o ji kenkia inkstams – nustatyta inkstų ligų ir mitybos pieno produktais tiesioginė priklausomybė.

P. Sebastjanovičius neigia vyraujančią nuostatą, kad pienas yra kalcio šaltinis. Esą atvirkščiai – pienas kaip tik išplauna iš organizmo kalcį. „Kaip organizmas reaguoja į pernelyg didelį kalcio kiekį? Jis slopina kalcio įsiurbimą. Beveik visas kalcis, gaunamas su pieno produktais, pašalinamas kartu su šlapimu ir išmatomis. Užtat pieno baltymas didina kraujo rūgštingumą kraujyje, kurį organizmas turi slopinti kaulų kalciu. Taigi kuo daugiau suvartojama kalcio, tuo daugiau jo netenka kaulai“, - teigia žaliavalgis.

Jam antrina japonų kilmės Amerikos gastroenterologas dr. Hiromi Shinaka, savo knygoje „Fermentų faktorius“ teigiantis, kad pieno produktai ne apsaugo nuo osteoporozės, o ją skatina. Mediko teigimu, tyrimai rodo, kad išgėrus pieno kraujyje kalcio randama net mažiau nei iki tol. Taip yra todėl, kad staiga padidėjusio kalcio kiekio organizmas tuoj pat atsikrato su šlapimu, todėl šalyse, kuriose geriama daug pieno, nustatoma daugiau šlaunikalio kaklelio lūžio ir osteoporozės atvejų. Tuo tarpu japonai geria mažai pieno, bet valgo daug jūros gėrybių, iš kurių gauna geriau pasisavinamo kalcio.

Anot H. Shinakos, parduotuvėse esantis pienas apskritai bevertis. Dėl pasterizavimo aukštoje temperatūroje jis stokoja ne tik fermentų, kurie suyra aukštoje temperatūroje, bet ir turi oksiduotų riebalų, taip pat pablogėjusi jo baltymų kokybė. „Teko girdėti, kad jei veršeliu maitintume prekybos centruose pirktu maistu, jei nugaištų per 4-5 dienas“, - teigia medikas.

Pieno atsisakę žmonės atsikrato lėtinės slogos ir aukšto kraujospūdžio

Natūralios medicinos gydytoja Aiva Vaivarienė tikino savo kasdienėje praktikoje su pieno produktų sukeltomis ligomis susidurianti nuolat, ypač gydydama vaikus.

„Kai studijavome mediciną, visi mokėmės, kad karvės pienas yra absoliučiai netinkamas žmogui. Mes iš jo nepasisaviname mums reikiamų mikroelementų, jo biologiškai aktyvių medžiagų sudėtis mums visiškai netinkama. Tai labai sunkiai virškinamas ir pasisavinamas produktas. Jis pritaikytas veršeliui, o ne žmogui. Jei žmogus turi stiprią virškinimo sistemą, jis gali vartoti fermentuotus, raugintus pieno produktus, tačiau iš esmės gryno pieno gerti nerekomenduojama nei suaugusiajam, nei vaikui“, - sakė pašnekovė.

Anot A. Vaivarienės, faktą, kad mes iš pieno nepasisaviname kalcio, įrodo elementarus pavyzdys – dabartinė mūsų senolių karta. Tai pokario metų vaikai, kurių pagrindinis maistas buvo pienas, nes nieko daugiau nebuvo. Ir visi jie kenčia nuo osteoporozės ir artrozės. Homeopatė priminė, kad sezamo sėklose kalcio yra vos ne 10 kartų daugiau nei varškėje, be to, daug jo yra kopūstuose, bet kažkodėl raginama valgyti varškę, o ne kopūstus.

Paklausta apie pramoniniu būdu gaminamą pieną pašnekovė prisiminė, kad dar sovietiniais laikais pavasariop pieno produktai būdavo neskanūs, kadangi tuo metu kaip tik užtrūkdavo veršiukų laukiančios karvės. O besilaukiančios karvės pienas yra neskanus. Dabar mes nebejaučiame sezonų kaitos – pieno produktai visada vienodo skonio, o tai byloja apie jų nenatūralumą. Taip pat nežinome, kokiais pašarais maitinamos pramoniniu būdu auginamos karvės – į mūsų organizmą su pienu patenka genetiškai modifikuoti produktai (soja, kuri naudojama pašarams), augimo hormonai bei daugybė kitų medžiagų, kurios neigiamai veikia mūsų organizmą.

„Egzistuoja didelės apimties tyrimai, įrodantys pieno sąsajas su kai kuriomis onkologinėmis ligomis, kitais sutrikimais. O mes kasdienėje praktikoje dažniausiai susiduriame su alergija pienui, pieno sukeltomis širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligomis. Kai pacientai atsisako pieno produktų, jie labai greitai pajaučia pokyčius. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta – egzistuoja įprotis. Turėjau kuriozinį atvejį – kaimo močiutė skundėsi dėl aukšto kraujospūdžio ir guodėsi, kad joks gydytojas jai nepadeda. Kai paklausiau, kada jis pakyla, ši atsakė, kad išgėrus pieno. Kai patariau negerti pieno, močiutė išplėtė akis – o kaip be pieno?

Nemažai daliai pacientų, kai jie nustoja gerti pieną, praeina lėtinės slogos, alerginiai bėrimai, sąnarių skausmai. Mat pienas „gamina“ gleives – taip organizmas ieško, kaip pašalinti nesuvirškintą pieno baltymą. Klasikinis pavyzdys, kai žindytas vaikas pradedamas primaitinti karvės pienu. Jis pradeda sirgti, atsiranda lėtinės slogos. Dažnai tai užslėpta alergija pienui. Kai vaikas nebegauna pieno produktų, jis serga rečiau ir lengviau“, - pasakojo A. Vaivarienė.

Lietuvoje įprotis valgyti pieno produktus perduodamas genetiškai

Rimantas Stukas
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas teigė pasitikintis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialistų nuomone, išreikšta mitybos rekomendacijose ir sveikos mitybos piramidėje.

„Pieno produktai privalo būti kasdienėje Lietuvos gyventojų mityboje. Juolab kad mes nuo seno vartojame nemažai pieno produktų, tad galima numanyti, jog tokie mitybos įpročiai iš kartos į kartą perduodami ir genetiškai. Pienas tapęs neatskiriama mūsų mitybos dalimi. Jei vienam žmogui pienas netinka, tai nereiškia, kad jis netinkamas visiems. Žinoma, negalime atmesti fakto, kad apie 30 proc. Lietuvos gyventojų netoleruoja pieno dėl laktazės fermento trūkumo. Tai įrodyta tyrimu. Šiems žmonėms nuo pieno produktų gali sutrikti virškinimas, atsiranda pilvo pūtimas ar net viduriavimas. Jei laktazės fermento labai trūksta, simptomai ryškesni, jei sumažėjęs jo aktyvumas, tiesiog jaučiami nemalonūs pojūčiai pilve. Tačiau jei žmogaus fermentinė sistema veikia normaliai, pienas jam visiškai normalus produktas“, - teigė medikas.

Pašnekovas nesutiko su nuostata, kad kalcis iš pieno nepasisavinamas, tačiau pabrėžė, kad pieno produktai neturėtų tapti vieninteliu kalcio šaltiniu. Mat skirtingi produktai yra skirtingai pasisavinami ir skaldomi, todėl mityba turi būti įvairi.

„Kalcio piene nėra tiek daug, kiek, pavyzdžiui, aguonose – jose kalcio kiekis yra pats didžiausias, bet juk aguonų mes nevalgome šaukštais. Taigi svarbus ne tik kalcio kiekis produkte, bet ir kiek jo suvalgome. Nors pieno produktuose kalcio yra mažiau, bet jų mes valgome daug, tad ir kalcio gauname nemažai. Tik nereikėtų piktnaudžiauti riebiais pieno produktais – grietine, nenugriebtu pienu, grietinėle, fermentiniais sūriais, sviestu. Tai neabejotinas nutukimo rizikos veiksnys. Todėl daugelyje Europos šalių žmonės geria liesą pieną. Teigiama, kad iš lieso pieno ir kalcis geriau pasisavinamas nei iš riebaus. Nors pieno riebalai yra labai vertingi ir gerai pasisavinami, žmogui jų reikia labai mažai“, - tikino R. Stukas.

Pieno produktai sveikos mitybos piramidėje dalinasi trečią aukštą su mėsos, žuvies, kiaušinių, pupelių ir riešutų grupėmis. Daugiausiai valgyti rekomenduojama grūdinių produktų, toliau seka daržovių ir vaisių grupės. Piramidės smaigalį, ketvirtą aukštą, sudaro riebalai, aliejai ir saldumynai. Pagal PSO rekomendacijas, sveikam žmogui per dieną reikia 2-3 porcijų pieno produktų. Viena porcija lygi stiklinei pieno.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (282)