Kaip meluoja kainos

Trisdešimt centų pigesnis sviestas iš tiesų pirkėjui gali atsieiti litu brangiau - toks skirtumas matyti tik atidžiau pasižiūrėjus į kainos kortelę, kurioje nurodyta ir produkto kilogramo kaina. Kol taupiausi parduotuvių lankytojai parduotuvėse ieško pigiausių prekių, kai kurie gamintojai nepastebimai mažina ir keičia šių pakuotes. Jų dėka dažnas įsigyja prekę manydamas, kad ji – pigesnis pasirinkimas, nors didesnis jos kiekis kainuotų ir daugiau už kitas.

Kaina – dar ne viskas. Tokiu devizu turėtų vadovautis ne tik kokybiškų ir sveikų produktų ieškantys pirkėjai, bet ir taupiausi parduotuvių lankytojai. Spalvingose, patraukliose pakuotėse fasuojami produktai gali būti ne tik keliais ar keliasdešimt centų pigesni, bet ir nepastebimai tiek pat ar net daugiau gramų lengvesni. Sviesto pakelis lentynoje – ne vienintelis pavyzdys.

Atidžiau patyrinėjus lentynas galima pastebėti, kad tokias priemones pardavimams paskatinti naudoja ne tik pieno produktų gamintojai ar duonos kepyklos, bet ir, pavyzdžiui, valymo priemones pirkėjams siūlančios įmonės. Pasak Mindaugo Liaudenskio, tyrimų kompanijos „Synoptycum Ad research“ vadovo, tokia pakuočių mažinimo tendencija iš tiesų egzistuoja, ir tai - vienas iš būdų branginti produktą mažiau pastebimu būdu.

Mažiau – vadinasi brangiau

Didžiųjų prekybos centrų pieno produktų lentynose gausu lietuviškos produkcijos. Įnoringiems pirkėjams siūloma rinktis bent iš kelių Lietuvos gamintojų prekių, jie gali rasti ir iš kitų šalių, pavyzdžiui, Latvijos ar Lenkijos atgabentos produkcijos. Visgi, kilmės šalis ar produkto kaina – ne vieninteliai rodikliai į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį pirkėjas. Produkcijos gamintojai vis dažniau renkasi skirtingų dydžių pakuotes, kurios gali suklaidinti perkančiuosius, pamirštančius patikrinti ant pakuotės pateiktą informaciją.

Pavyzdžiui, pienas, geriamas jogurtas ar kefyras pirkėjams siūlomas ne tik vieno litro, bet ir 0,9 litro talpos pakeliuose, nors jie gali kainuoti ir tiek pat. Be to, kaina priklauso ir nuo pačios pakuotės: jei pienas parduodamas kartoniniame pakelyje, už jį teks sumokėti daugiau nei už plastikinį maišelį, kuriame pieno kiekis yra vienodas. Taip vienodą produkciją skirtinguose įpakavimuose pardavinėja ir kai kurie Lietuvos pieno produktų gamintojai, pavyzdžiui, „Dvaro pienas“ ar „Rokiškio pienas“.

Į pakuočių dydį atkreipti dėmesį reiktų renkantis ir kitus pieno produktus, pavyzdžiui, sviestą. Jo didesnių pakuočių dydis varijuoja nuo 170 - 175 gramų iki 180 – 200 gramų. Tuo metu produkto kainos skiriasi keliomis dešimtimis centų, tačiau iš tiesų perkant didesnį ir iš pažiūros brangesnį pakelį, galima sutaupyti apie 1 – 2 litus. Taip pat elgiasi ir kai kurie grietinės gamintojai – jie produktą parduoda ne 400 gramų, o, pavyzdžiui, 360 – 380 gramų dydžio pakuotėse.

Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio pienas“ direktorius Dalius Trumpa sutiko, kad pakuotės kartais iš tiesų mažinamos, o viena iš to priežasčių – konkurencija tarp rinkos dalyvių. „Mes reaguojame į mūsų konkurentų veiksmus. Jeigu konkurentai rinkai pasiūlo mažesnę pakuotę - mažesnio svorio produktą, o pakuotė vizualiai dėl dizaino, formos lentynoje atrodo beveik tokia pati ar didesnė ir pirkėjai, nesidomėdami svoriu, ją perka, į tokius veiksmus mes turime reaguoti“, - kalbėjo jis.

Vadovas pritarė, kad būtent dėl šios priežasties pirkėjams pasiūlė ir 0,9 litro talpos pieno pakelį. „Iš tikrųjų skirtumas nėra didelis, ir rinkoje, kai atsiranda tokio dydžio pakuočių, mes kaip gamintojai irgi turime pasiūlyti tokio dydžio pakuotę, nes ji vizualiai atrodo pigesnė, nors iš tiesų yra keliais centais brangesnė todėl, kad pakuotės kaštai – vieno ar 0,9 litro pieno – yra tokie patys“, - sakė pašnekovas.

Tiesa, jis nesutiko, kad mažesnės pakuotės gaminamos siekiant pabranginti produktą. Jo manymu, pirkėjų poreikiai taip pat padiktavo tokių įpakavimų pasiūlą parduotuvėse. „Esant geroms apsipirkimo sąlygoms, mažesnės pakuotės yra geriau, nes produktas išlieka šviežesnis. Pavyzdžiui, sviestas vis tiek šiek tiek sensta, truputį pageltonuoja. Tai viena iš priežasčių dėl ko keitėme pakuotės dydį“, - sakė D. Trumpa. Visgi, jis sakė, kad bendrovė yra neatsisakiusi ir didesnių pakuočių, reikalingų žmonėms, perkantiems dideliais kiekiais.

Puskepalis – tik pavadinime

Įsigyti brangesnių produktų vietoj pigesnių galima perkant ir kitas prekes, pavyzdžiui, duoną. Kepalo ir puskepalio kaina paprastai skiriasi maždaug 1 - 2 litais, tačiau renkantis visą kepalą duona kainuos taip pat maždaug dviem litais pigiau. Be to, pasitaiko atvejų, kai puskepalis iš tiesų neatitinka tikrojo pavadinimo ir, pavyzdžiui, sveria 390 - 490 gramų, kai kepalo svoris siekia 800 – 1000 gramų. Apsigauti lentynoje dairantis vizualiai didesnės pakuotės galima ir perkant dribsnius, dažnai įpakuotus didžiulėse dėžėse, ar renkantis chemines valymo priemones, kurių buteliukų forma sunkiai leidžia atskirti skirtingo tūrio produktus.

Pasak M. Liaudenskio taip elgiamasi pirkėjui neskausmingu būdu norint pabranginti produktą. „Žmonės Lietuvoje jautrūs kainai, jautriai reaguoja į jos augimą ir tai yra būdas pabranginti produktą, kai pirkėjas tai nelabai pajaus. Dažnas pirkėjas apskritai nesupras, kad produktas pabrango, nes tik retas gilinasi į pakuotės informaciją ir panašiai. Daugelis to nė nepastebi“, - kalbėjo specialistas. Jo teigimu, net sumažinus pakuotę, ši nebūtinai atrodys mažesnė.

„Be abejonės, pakuotė gali sužaisti kažkokiais įspūdžiais, kad ji yra didesnė, produkto yra daugiau negu žmogui atrodo. Aišku, kažkokių grubių apgavysčių iš esmės negali būti – ant pakuotės paprastai yra nurodoma, kiek yra produkto“, - kalbėjo jis.

Pakuočių dizaino tendencija – išskirtinumas

M. Liaudenskio teigimu, į pakuotę Lietuvos gamintojai dėmesį atkreipia vis labiau. „Bendra tendencija tokia, kad jau gana ilga laikotarpį produktų pardavėjai vis labiau supranta ir žiūri į produkto pakuotę kaip į svarbią rinkodaros komunikacijos priemonę. Produkto pakuotė - ne tik fizinė produkto apsauga, bet ir dar vienas rinkodaros komunikacijos kanalas. Be to, vienas svarbiausių kanalų“, - teigė jis.

Pašnekovas sakė tokius pokyčius ypatingai pastebėjęs tarp vyno ir lietuviško alaus gamintojų. „Labai įdomi kategorija yra vynas. Juk vyno pakuotės turi tam tikrą seną tradiciją ir senos produkcijos vyno pakuotės yra nebūtinai labai ryški etiketė, bet visą laiką identifikuojamas tekstas. O pastarosios tendencijos yra tokios, kad vyno etiketės panašėja į daugelio kitų produktų etiketes: atsiranda daugiau ryškumo, interaktyvumo, išryškinti prekiniai ženklai, ypač jei kalbėsime apie naująsias vyno šalis“, - pasakojo specialistas.

Iš Lietuvos gamintojų dėmesiu pakuotei M. Liaudenskis išskyrė „Vilkyškių“ pieninę. „Vieną pavyzdį tikrai pabrėžčiau – tai Vilkyškių pieninė. Jie tikrai inovatyvūs – išsiskiria bendrame kontekste. Juodos pakuotės – tai originalu. Pieno produktai dažniausiai komunikuoja per balsvą, žalsvą spalvas, tas, kurios gali kelti kažkokių prasmingų asociacijų su pieno produkcija: kad tai yra pienas, ekologiškas pienas, neriebus pienas“, - šnekėjo jis.

Visgi, pasak M. Liaudenskio, siekis išsiskirti vyrauja ir tarp kitų gamintojų: „Jei anksčiau vyravo siekis turėti dailią ir produkto kategorijos tradicijas atitinkančią pakuotę, tai šiuo metu neretai siekiama tas tradicijas laužyti, išsivaduoti nuo jų. Dėl to, ten, kur anksčiau vyravo dizaino nuosaikumas ar panašiai atsiranda daugiau ryškumo, inovacijų. „Pasiskolinami“ dizaino sprendimai iš kitų produktų kategorijų“.