12 metų smarvės, taip būtų galima apibūdinti pastaruosius metus Gruzdžių miestelyje. Už kilometro esanti pievagrybių komposto gamykla nuolat skleidžia blogą kvapą. Savininkai problemą pripažįsta, bet neigia, kad ji tokia tragiška, kaip kad norima parodyti. Iki šiol Lietuvoje nebuvo galimybės ištirti kvapo koncentracijas, tačiau greitai viskas turės pasikeisti.
„Baltic Champignons“ verčiasi pievagrybių auginimu. Sėkmingam derliui reikia didelio kiekio komposto, kuris gaminamas iš vištų mėšlo. Nenuostabu, kad jį gaminant šalutinis produktas – jo kvapas. Už kilometro nuo Gruzdžių miestelio (Gruzdžių seniūnija, Šiaulių rajonas) komposto gamykla iškilo 2000 m. ir nuo to laiko aplinkinių teritorijų gyventojai reguliariai priversti kęsti blogą kvapą.
Problemos neneigia
2008 m. Gruzdžių gyventojai surinko 650 parašų ir juos įteikė pievagrybių verslo savininkams. Suorganizuotas susitikimas su vietos bendruomene, bet jokių apčiuopiamų rezultatų pasiekti nepavyko.
„Negaliu teigti, kad iš gyventojų pusės yra kažkoks didelis pyktis. Esame tikrai kantrūs žmonės, o ir komposto gamykloje dirba dalis miestelėnų, įmonės valdžia padeda ir bendruomenei, remia mus. Žinome, kad ji dėjo ir kažkokias pastangas kvapą sumažinti, bet didelių pokyčių ore neįvyko. Kaip yra ta smarvė, taip ir yra“, - GRYNAS.lt pasakojo vardo nenorėjęs atskleisti Gruzdžių bendruomenės narys. Jo tikinimu, kvapas tai praeina, tai ateina, bet viskas priklauso nuo vyraujančio vėjo. „Pažįstami gyvena už 6 – 7 km. Kvapas ir juos pasiekia. Tiesa, gal ne toks stiprus. Pravažiuojant pro gamyklą taip pat visada užuosi to komposto kvapą“, - teigė vyras.
„Įdomu ir tai, kad kai tik būna kokie tikrinimai, tas kvapas vis sumažėja. Žmonės šneka, kad įmonė panaudoja kokią nors chemiją ir kažkaip tą kvapą panaikina. Nežinau ar tai tiesa, tiesiog kartais susidaro toks įspūdis“, - pridūrė miestelio gyventojas.
Prieš du mėnesius susikūrusi Gruzdžių miestelio bendruomenė rugpjūčio 30 d. organizavo dar vieną susitikimą su „Baltic Champignons“ savininkais, Šiaulių savivaldybės atstovais. Pakviesti buvo ir seniūnai bei aplinkinių bendruomenių pirmininkai.
„Baltic Champignons“ direktorius Arūnas Radzevičius neginčijo prasto kvapo egzistavimo, tačiau realiai nežino, kaip jį sumažinti. Direktorius kalbėjo apie tokias problemas kitose šalyse ir norimų rezultatų neduodančius bandymus kvapus užgniaužti. Anot jo, įmonės savininkai bijo investuoti į dar nepatikimą technologiją didelius pinigus.
Kenkia sveikatai?
Diskusijų metu iškilo ir blogo kvapo įtakos sveikatai klausimas. Ne vieną dešimtmetį dirbanti miestelio gydytoja Aldona Grajauskienė teigė, kad ligotų žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį yra žymiai išaugęs, ir, nors negalima tvirtinti, kad tai – pievagrybių ūkio kaltė, tokia prielaida gali būti daroma.
Didžiausia problema, kad Lietuvoje nėra laboratorijos, kuri pajėgtų ištirti kvapo lygį. Tokie tyrimai atliekami tik Rygoje. Netrukus analogišką įrangą turinti laboratorija duris atvers ir Lietuvoje.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro atstovė Joana Motiejauskaitė teigė, kad paskutinį kartą kvapo intensyvumas Gruzdžių apylinkėse buvo ištirtas 2008 m. Naujesnių tyrimų nebuvo daroma. Kita vertus, tik 2011 m. įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas, kuris nustatę kvapo koncentracijas ribines vertes gyvenamosios aplinkos ore. Dokumente rašoma, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3). Svarbu tai, kad minėtas dokumentas apibrėžia ne cheminės oro sudėties matavimos, o pačio kvapo intensyvumo lygį. Europos aplinkos agentūra nustatė, kad net didesnis nei 1,5 europinių kvapo vienetų kvapo lygis jau ima kelti nemalonius pojūčius.
„Klausimas kodėl pas mus yra 8 vienetų riba? Man pavyko rasti informacijos, kad Danijoje ši riba siekia tik 2 europinius vienetus. Kodėl Lietuvoje turi smirdėti labiau nei Danijoje? Jie ten daug kiaulių ūkių turi, bet srutas ant laukų pila taip, kad iš karto įpurškia jas po velėna ir užverčia. Lieka tik minimaliai mažas kvapas“, - piktinosi Gruzdžių gyventojas.
Susitikimo pabaigoje „Baltic Champignons“ atstovai prižadėjo dar kartą geriau pasidomėti kvapų panaikinimo galimybėmis ir užsakytų mokslinį tyrimą, kuris nustatyti kokių veiksmų geriausia imtis norint sumažinti gamybos metu susidarantį kvapą. Bendruomenių atstovai nusprendė oficialiai kreiptis į valdžios institucijas, kad jos įvertintų kvapo lygį.
„Mes žinome, kad savininkai tikrai stengiasi. Jau yra patobulinę savo gamybos procesą, bet problema nedingsta. Mes irgi šiek tiek pavargome nuo to amžino kvapo. Žmonės nori namus parduoti, bet kas tau pirks tokioje vietovėje? Ir pailsėti normaliai nebepavyksta. Visas miestelis tikrai dėkingas už tai, ką komposto fabrikas mums duoda, bet tiesiog jau per ilgai ši problema tęsiasi ir mes tiesiog norime rezultatų“, - mintimis po susitikimo dalinosi Gruzdžių gyventojas.
Nėra taip blogai, kaip kalbama
„Baltic Champignons“ savininkas Kęstutis Juščius taip pat pripažįsta, kad kartais tas kvapas tikrai atsiranda, bet jis tikrai nėra toks baisus ir blogas, kaip jį nori pavaizduoti maža grupelė žmonių. „Taip, kvapas kartais tikrai yra, bet jis tikrai nėra toks baisus, kaip, kad gali atrodyti. Juk ne kiaules auginame, ant laukų nieko nepilame. 95 proc. laiko vėjas pučia nuo miestelio, jeigu ir atsivežame vištų mėšlo, išverčiam ant kiemo, tai ir atsiranda kvapas trumpam, bet ar tai didelė tragedija? Užsienyje, Austrijoje ir kitose šalyse čia įprastas dalykas, kad kaimo vietovėse kartais būna „kvapelio“ ir niekas ten pernelyg nesiskundžia, nes supranta, kokią naudą duoda verslas“, - GRYNAS.lt pasakojo verslininkas.
Savininkas pasakojo, kad susitikimo su bendruomene metu visame miestelyje ir net šventoriuje buvo iškabinti skelbimai, kviečiantys atvykti. „Bet tik kokių 20 miestelėnų atvyko. Visi kiti nesusidomėjo. Vadinasi, net nelaiko tai didele problema. Susitikimo metu ir sveikatos klausimas buvo paliestas. Bet gal žmonės kiek dažniau pradėjo sirgti, nes visuomenė paseno, žmonės vyresni, dėl to ir serga dažniau“, - kalbėjo K. Juščius.
„Su didesne miestelio dalimi tikrai gerai sutariame. Jie supranta verslo naudą. Mes remiame bendruomenę. Kelis veiksmus kvapams sumažinti padarėme, bet itin dideliems įrenginiams reikia didelių lėšų. O tie įrenginiai tokie, kad jie niekada neatsipirks, nes neduos nei cento pelno. Jūs pamėginkite nueiti į banką ir paprašyti paskolos tokiems dalykams, jie juk prašys parodyti atsipirkimą, bet jo paprasčiausiai nebus“, - tikino bendrovės savininkas. Esą vienintelė viltis - laukti 2014 m., kada bus naujas žemės ūkio lėšų skirstymas. 30 proc. ES pinigų bus privaloma skirti aplinkos gerinimui ir aplinkosaugai. K. Juščiaus bendrovė pretenduotų į tokią paramą ir įsirengti itin modernius kvapo šalinimo įrenginius.
Problema galiausiai išnyks
„Lietuvoje buvo susidariusi įdomi situacija. Ministro įsakymas dėl kvapų koncentracijos buvo, bet neturėjom laboratorijos kur tirti. Dabar viskas pasikeis. Jau spalį duris atvers pirmoji Lietuvoje Visuomenės sveikatos tyrimų laboratorija, kurioje galėsime tirti beveik viską, įskaitant ir kvapo koncentraciją“, - pasakojo Šiaulių Visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckas. Jo teigimu, Lietuvoje kvapo problema buvo kiek primiršta. Sveikatos specialistai neturėjo priemonių ištirti koncentraciją, o jeigu reikdavo – siųsdavo mėginius į Rygą, ilgai laukdavo rezultatų, brangiai mokėdavo ir t.t. Dabar kvapų problemos pagaliau galės būti pradėtos šalinti.
Gruzdžių miestelio problema K. Kameneckui taip pat žinoma. Anot jo, pirmasis ir paskutinis skundas dėl tos problemos buvo gautas tik 2008 m. „Kito skundo nelauksime. Dalyvavome pasitarime su bendruomene ir verslininkais ir tai jau automatiškai laikome skundu ir imsime tirti. Suprasdami, kad kvapas miestelyje atsiranda periodiškai, stengsimės greitai reaguoti į pranešimus, kai kvapas vėl atsiras ir imsime iš karto mėginį, kad šis nebeišsisklaidytų“, - tikino direktorius.
Netylėti patariama ir kitiems Lietuvos gyventojams. Pagal galiojančius ES teisės aktus, nei vienas gyventojas neprivalo gyventi pastoviai bjauraus kvapo kaimynystėje. Visuomenės sveikatos centro specialistai gavę skundą privalės sudaryti komisiją, kuri įvertins ar yra pagrindo imti kvapo mėginį. Taip siekiama išvengti konkurentų vienas kito skundimo ar nepagrįstų skundų. „Jeigu tikrai yra kvapo problema, mes ją tirsime. Ir jeigu koncentracija bus didesnė nei 8 europiniai vienetai, tuomet jau suveikia teisinė sistema – kvapo šaltinio savininkai ar valdytojai privalės sumažinti arba panaikinti kvapą, nes kitaip lauks baudos arba kitos sankcijos, - tvirtai užtikrino K. Kameneckas. Jis nepritaria radikaliems šūkautojams, kurie tegali šaukti „uždaryti ir viskas“, - reikia suprasti. Gi įmonė dirba, pelną neša, žmones įdarbina, mokesčius moka. Reikia ieškoti kompromiso. Kam uždaryti, kai gali išspręsti problemą ir toliau sėkmingai dirbti su patenkintais darbuotojais“.
Anksčiau buvę laikai, kai apskritai jokie kvapo tyrimai nebuvo vykdomi, o verslininkai galėjo numoti ranka į skundus jau baigėsi. „Tokių verslininkų jau nebebūna. Visi jau puikiai supranta, kad normaliai dirbti nevykdydami nurodymų jie nebegalės. Bus baudos, skundai žiniasklaidos dėmesys, kentės reputacija, mažės pelnas, todėl reikės išspręsti. Gal ir vėlai, bet ledai dėl kvapų problemos galiausiai pajudėjo. Anksčiau ar vėliau ir Gruzdžių problema, jeigu tyrimai parodys, kad ji yra, bus išspręsta“, - pokalbį užbaigė K. Kameneckas.
