Statistikos departamentas skel­bia, kad per metus 16-74 metų gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis padidėjo 3 procentais. Tiesa, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos valstybėmis, tokiomis kaip Olandija, Švedija, Liuksemburgas ar Danija, vis dar atrodome kukliai, nes čia internetu naudojasi daugiau nei 90 proc. visų gyventojų.

Vis dėlto, nors internetu ir jo teikiamomis galimybėmis Lietuvoje naudojasi vis daugiau žmonių, retas gyventojas pasiryžta internetu pirkti ar užsakyti prekių ir paslaugų. Statistiniai duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį tą darė tik 14 proc. visų 16–74 metų gyventojų. Tai 3 proc. daugiau nei pirmąjį 2011-ųjų ketvirtį, tačiau beveik tris kartus mažiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

„Atgimimo“ kalbinti pašnekovai teigė, kad toks naudojimosi internetu paradoksas išryškėja todėl, kad Lietuvos pirkėjai yra atsargesni ir renkasi apčiuopiamąjį pirkimo būdą, tačiau kartu pripažino, kad internetinė prekyba mūsų šalyje turi savitų trūkumų.

Potencialo plėtrai dar yra

Dainius Liulys
Vienos seniausiai Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys atkreipė dėmesį, kad prekybos internetu rinka Lietuvoje išgyvena ankstyvąją augimo fazę, tačiau pastaraisiais metais jau esą galima įžvelgti kitoms Vakarų Europos valstybėms būdingą dalies mažmeninės prekybos įmonių apyvartų perėjimą į elektroninę rinką. „Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje e.prekybos augimas pastaraisiais metais yra itin spartus ir jau turime galimybių pasivyti pirmaujančias pasaulio rinkas pagal e.prekybos dalį mažmeninėje prekyboje. Tai rodo ir e.prekyba besiverčiančių įmonių Lietuvoje augimas: pernai šio pobūdžio veiklą vykdė 315 įmonių, o dabar – daugiau nei 500“, – teigė D.Liulys. Pasak jo, pastebimas ir didesnis internetu apsiperkančių vartotojų skaičiaus augimas, tačiau daugelis jų vis dar per mažai informuoti apie tokią galimybę: „Dėl edukacijos stokos nemažai žmonių dar skeptiškai žiūri į e. parduotuves, nors e.prekyba yra daug daugiau nei e.parduotuvė – juk elektroniniu būdu mokame mokesčius, pasipildome vietinio susisiekimo bilietus, perkame bilietus į teatrą...“

Bijo neatitikties ir streso

Tačiau vartotojai elektroninės prekybos kol kas nesureikšmina. Buitinę techniką ir kvepalus internetu įsigijusi auditorė Evelina sako, kad toks pirkimo būdas iš tiesų yra patogus ir leidžia sutaupyti pinigų: „Kažkada labai reikėjo lygintuvo, tačiau neturėjau laiko vaikščioti po parduotuves ir ieškoti tinkamo, o ir mokėti pernelyg daug nenorėjau. Todėl tiesiog atsidariau internetinį puslapį ir nusipirkau tai, ko man reikėjo.“ Tiesa, pašnekovė pripažino vengianti internetu pirkti drabužius ar avalynę. „Negaliu pirkti suknelės ar batelių jų pirma nepasimatavusi – man gali netikti tiek dydis, tiek pats kirpimas. Juk net ir užėjus į realią drabužių parduotuvę kai kurie daiktai patraukia akį, tačiau juos pasimatavus aišku, kad jie netinka figūrai“, – patirtimi dalijosi Evelina. Pasak jos, daugelis žmonių vengia pirkti internetu, nes bijo rizikuoti, nuogąstauja, kad pasirinkta prekė jiems netiks ir teks gaišti laiką, o kartais net ir nervus siekiant grąžinti nepatikusią prekę ar atgauti už ją pinigus. Be to, pašnekovė pripažino, kad jei turėtų daugiau pinigų, drąsiau leistų juos internete, nes tada nebūtų taip skaudu, jei kas apgautų ar nepavyktų apsipirkimas.

Tarp patogu, per brangu ir atgrasu

Teisininkė Aušra palankiai įvertino pir­kimo internetu galimybę. Anot jos, kai tiksliai žinai, ko nori, pirkdamas internetu gali sutaupyti laiko ir pinigų: „Labai dažnai apsipirkdamas tam tikrose realiose parduotuvėse, ypač kai reikia prašyti pardavėjos, kad ši parodytų prekę ar leistų paskaityti jos aprašą, pasijunti labai nepatogiai, tarsi trukdytum kitiems pirkėjams ar tyčia užlaikytum eilę prie kasų. Šiuo požiūriu pirkimas internetu, kai gali laisvai skaityti prekių aprašus, yra kur kas priimtinesnis.“ Tačiau perkant drabužius ar kvepalus Aušrai norisi pirmiau juos paliesti ar užuosti. „Jei perki žinomo gamintojo prekę arba prekę iš parduotuvės, kurioje jau teko lankytis ir kurioje galėjai susipažinti su siūlomų prekių asortimentu, paliesti patinkančius daiktus ar juos apžiūrėti, tada perkant internetu nekyla didesnių bėdų, nes žinai, ko tikėtis. Tačiau perkant nežinomą prekę iš nežinomo internetinio puslapio, kuriame siūlomos dar ir itin mažos kainos, savaime keliančios įtarimų dėl prastos daiktų kokybės, būna nedrąsu. Be to, neretai Lietuvos internetinėse parduotuvėse siūlomos prekės yra perparduodamos iš kitų internetinių parduotuvių, kur jas galima įsigyti dar pigiau, tačiau norint surasti pigiausią variantą reikia sugaišti nemažai laiko“, – teigė Aušra. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tas elektronines parduotuves, kuriose būtina iš anksto registruotis norint peržiūrėti prekių asortimentą: „Kodėl aš negaliu paprasčiausiai peržiūrėti asortimento ir, jei man kas nors patiks, užsiregistruoti ir pirkti jų prekę? Dabar aš privalau iš karto užsiregistruoti, nurodyti savo duomenis, o paskui savo elektroninio pašto dėžutę valyti nuo tokių parduotuvių siunčiamų brukalų.“

Aptarnavimas irgi turi reikšmės

Australijoje gyvenantis Giedrius teigė, kad Lietuvos internetinių parduo­tuvių siūlomos paslaugos gerokai skiriasi nuo to, ko galima tikėtis iš atitinkamų parduotuvių užsienyje. „Australijoje yra internetinių parduotuvių, kurios užtikrina prekių pristatymą per tris valandas nuo užsakymo priėmimo, skatina pirkėjus užsisakyti daug tų pačių ar skirtingų prekių ir, pristačius jas į namus, leidžia išsirinkti tinkamas, o netinkamas nemokamai išveža ir už jas neima jokių pinigų. Be to, jei parduotuvė nesilaiko duoto pažado ir per nurodytą laiką nepristato prekės, paprastai už prekę grąžinami pinigai, tačiau pati prekė vis vien pristatoma, tik tiek, kad pavėluotai. Lietuvoje, kiek žinau, prekių pristatymas trunka nuo kelių dienų iki savaitės, o ir už pristatymą tenka mokėti. Negana to, jei Lietuvoje iškiltų kokių nors nesklandumų su pardavėju, niekada nežinai, ar tau pavyks atgauti pinigus, o Australijos įmonės, ypač didesnės, rūpinasi savo reputacija, todėl visada labai geranoriškai aiškinasi santykius su pirkėjais“, – Giedrius svarstė, kodėl Lietuvoje stringa elektroninė prekyba.