Jelenai ir Vitalijs degtukai – nuolatiniai palydovai, mat pora iš degtukų stato svajonių namus, pilis, o jų degtukų konstrukcijomis žmonės žavisi visoje Europoje.
Viskas prasidėjo nuo... pilies
„Mes esame iš Latvijos. Aš – iš Daugpilio, Vitalijs – iš Rygos“, – taisyklinga lietuvių kalba savo šeimą pristatė Jelena. Moteris pasakojo, kad ją išmokti, mokant rusų ir latvių kalbas, nebuvo sudėtinga.
Į Lietuvą jauną šeimą atvijo ne tik darbo reikalai, bet ir mintys, kad tai savas kraštas: Vitalijs senelio, garsaus cirko artisto Antano Markūno, gimtinė – Kaunas. Tačiau degtukų istorija prasidėjo dar Latvijoje.
Šipulėliai su degia galvute Jelenos dėmesį patraukė dar vaikystėje: „Pamačiau pilį iš degtukų, kai man buvo gal penkeri ar šešeri metai, ir likau pakerėta.“ Moteris pasakojo, kad susižavėjimas buvęs toks didelis, kad ji nutarusi kolekcionuoti spalvotus degtukus, tačiau kolekcija apsiribojusi vos trimis egzemplioriais: „Turėjau tris: rudą, žalią ir dar kažkokį. Tuo mano kolekcija ir baigėsi.“
Nors bandymas kolekcionuoti nepavyko, mergaitė ieškojo būdų, kaip pačiai išmokti konstruoti iš degtukų. Deja, konstrukcijos vis sugriūdavo, degtukai krito ir krito. Tačiau atkaklios pastangos vis dėlto nebuvo bevaisės – jau septynerių metų Jelena mikliai konstruodavo namelius iš degtukų.
Degtukų milijonieriai
Vitalijs tikino, kad šiuo savotišku menu jį užkrėtė žmona Jelena. Nors instrukcijų, kaip statyti degtukų konstrukcijas yra, žmonėms dažniausiai į galvą nešauna mintis patiems susigalvoti tokią veiklą. Savo akimis pamatę procesą, vėliau nesusilaiko nepabandę įvaldyti „statybų“.
Matydama, kad šia veikla žavisi draugai ir pažįstami, pora nusprendė išleisti instrukcijų knygelę.
„Viskas daroma be klijų“, – sunkiai tikėtiną faktą įvardijo Jelena.
V. Markūns pabrėžė, kad tam reikalingi kokybiški degtukai, mat svarbu, kad jų ilgis ir storis būtų vienodas, o medinė dalis netrupėtų.
„Labai sunku rasti kokybiškų degtukų. Iš jų suręstas namelis gali stovėti dvejus ir daugiau metų. Žinoma, jo neturi veikti tiesioginiai saulės spinduliai ar drėgmė“, – pasakojo vyras. Su degtukų spalvomis – dar įdomiau. Ne taip seniai įvairių spalvų degtukai buvo retenybė, todėl jų tekdavo ieškoti net kavinėse, mat ten reklaminiai degtukai dažnai būdavo spalvoti. Tačiau dabar, kai kavinėse draudžiama rūkyti, šie „medžioklės plotai“ tapo nevaisingi.
Šiandien spalvotų degtukų trūkumo pora nejaučia, nes jų gavo Rygoje esančiame fabrike. „Nuvažiavome ir ten mums davė didelį maišą spalvotų degtukų. Tai buvo laimė! Štai tada mes pasijutome degtukų milijonieriais“, – prisiminė Jelena.
Moterys žavisi, vyrai nori sudeginti
Anot Vitalijs, mikliai konstruojant, namelį galima suręsti per 20–30 minučių, o jam sunaudojama apie 250 degtukų: „Tikslesnis degtukų kiekis priklauso nuo langų, durų, kaminų skaičiaus. Pagrindinis elementas – kubas, jam reikia maždaug 150 degtukų.“
Pasak Jelenos, toks užsiėmimas buvęs populiarus prieš 20–30 metų ligoninėse ir kitose įstaigose.
Šis pomėgis reikalauja didžiulės kantrybės, kruopštumo, tačiau Vitalijs ir Jelenai namelių statyba – atsipalaidavimas, nusiraminimas, poilsis ir net meditacija.
Pora rengia namelių statybos seminarus mokyklose, besidominčiųjų susitikimus kavinėse ir vakarėlius degtukų tematika draugams. Žmonių reakcijos, pamačius „statybos“ procesą arba namelį, būna įvairios, tačiau abejingų nepasitaikė.
„Moterys tokiomis konstrukcijomis žavisi, vyrai nori jas sudeginti, o mums tai – džiaugsmo išraiška. Šį pomėgį įsivaizduoti kaip verslą sunku, nes žmonės linkę išmokti patys „statyti“ tokius namelius, o ne pirkti produktą – vertinamas savas įdirbis. Aš šiuos namelius vadinu svajonių treniruokliais, nes, kad svajonės išsipildytų, irgi reikia turėti tikslą ir žingsnis po žingsnio artėti jo link“, – sakė J. Markūnė.
Vienai tokių moters svajonių veikiausiai bus lemta išsipildyti. Degtukų muziejų įkurti planuojanti Jelena mano, kad tai bus vieta, kurioje besidomintys galės ne tik sužinoti daug įvairių faktų apie degtukus, bet ir patys pabandyti ką nors iš jų sukonstruoti.
