Didesniuose Lietuvos miestuose teko lankytis daugeliui – vykstant iš vienos šalies pusės į kitą į juos užsukama dažniausiai bent jau praktiniais reikalais. Visgi, mažieji miesteliai ir kaimai kartais lieka užmarštyje – nors jie taip pat turi kuo pradžiuginti įspūdžių ir gražių vaizdų ištroškusius poilsiautojus, būna aplenkiami vien todėl, kad konkuruoja su netoliese esančiais didžiaisiais miestais. DELFI siūlo pirmąjį rudens savaitgalį apsilankyti viename iš mažųjų Lietuvos miestelių ar kaimų ir atrasti dar nematytas, bet įspūdingas šalies vietas.
Lietuvoje – į „Veneciją“
Venecijoje galima atsidurti nė neišvykus iš Lietuvos – arba apsilankyti tokį pat pavadinimą turinčiame miestelyje Jonavos rajone, arba nuvykti į Mingės kaimą, kuris itališkąjį miestą primena tuo, jog jame vietoj gatvės teka upė. Kaip gatviniame kaime iš abiejų jos pusių išsidėstę namai, o norint iš vienos pusės persikelti į kitą, tilto ieškoti neverta – tam skirtas valteles turi nebent kaimo gyventojai, kurių nuolatos gyvenančių Mingėje nėra nei dvidešimties. „Kaime tilto nėra, teka upė, o jei nori iš vienos pusės nuvažiuoti į kitą, reikia pavažiuoti apie 12 kilometrų“, - paaiškino Stasys Petrošius, UAB „Mingės egzotika“ direktorius. Vyriškio teigimu, kaime gyvena penkios šeimos, kurių užsiėmimai – ūkininkavimas arba turizmas. Mingės lankytojai turėtų žinoti, kad kaime siekiama išlaikyti savitą senovinio žvejų kaimelio atmosferą, tad atvykus verčiau ieškoti ne pramogų, o mėgautis laukine gamta, dairytis į unikalią namų architektūrą. Kaimas populiarus ir tarp mėgstančių žvejybą, o norintys apsižvalgyti plačiau gali pasiplaukioti maršrutu Nida – Mingė kursuojančiais laivais. Kelionė tokiu laivu į abi puses suaugusiam žmogui kainuoja 40 – 50 litų.
S. Petrošius paminėjo, jog apsistojus Mingėje galima aplankyti ir kitas netoliese esančias vietoves – Ventę, kur įsikūrusi ornitologinė stotis, Dreverną, Rusnę. Pastarasis miestelis įsikūręs saloje. Norintiems jį apžiūrėti plačiau galima pasivažinėti dviračiu, miestelio svečių laukia ir etnografinė žvejų sodybą, kurioje dar kartą galima pajusti savitą pajūrio miestelių dvasią. Violeta Benetienė, šios sodybos gidė pasakojo, kad sodybos amžius siekia du šimtus ar daugiau metų. „Visi ten esantys daiktai yra autentiški, likę iš sodybos, iš Rusnės salos vietovių sunešti įvairūs rakandai“, - teigė ji. V. Benetienė sakė, jog sodyboje išlikęs ir autentiškas dūminės pirkios kaminas, eksponuojami įvairūs žvejybai, daržininkystei reikalingi įrankiai, yra kitų įdomių eksponatų, pavyzdžiui, latvių „batų tarnu“ vadinamas įrankis ilgiems batams nusiauti, išskirtinė Mažosios Lietuvos krašto sukama sviestamūšė.
Etnografiniuose kaimuose justi praeities dvasia
Išskirtinių gyvenviečių yra ne tik pajūryje. Netoli nuo didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – įsikūrusios Rumšiškės, kur nuvykti turėtų visi kultūros paveldo entuziastai arba tie, kurie šioje vietovėje dar nesilankė. Pačiame miestelyje gyvena apie 1 tūkst. 800 žmonių, tačiau vietovė labiausiai garsėja etnografiniu buities muziejumi. Tiesa, jo ieškantys neturėtų klaidžioti pačiame miestelyje. Muziejus, pasak jo direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei ir informacijai dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno, įsikūręs maždaug už dviejų kilometrų nuo Rumšiškių gyvenvietės. Jame demonstruojama Lietuvos gyventojų buitis XIX a. - XX a. pr. Muziejus unikalus ne tik dėl ten eksponuojamų rakandų iš vairių šalies etnografinių regionų, bet ir dėl sodybų miestelio. E. J. Morkūnas pasakojo, kad šioje unikalioje vietoje yra ir kitų statinių - „špitolė“ (prieglauda, ligoninė – DELFI), geležies parduotuvė, arbatinė.
Mėgstantiems paklaidžioti po senąsias Lietuvos gyvenvietės turėtų būti smalsu nuvykti ir į Dzūkijos nacionalinį parką – ten įsikūrę etnografiniai Dubinyko, Lynežerio, Mančiagirės, Musteikos, Žiogelių Zervynų kaimai. Pastarajame yra etnografinių sodybų, pastatytų dar prieš pusantro šimto metų. Zervynose ir kaip gidas uždarbiaujantis Algis Svirnelis sakė, kad užeiti į pačias sodybas taip paprastai negalima. „Visas kaimas yra paskelbtas paminklu, o visos sodybos yra žmonių nuosavybė, tad jų lankymas – tas pats, kas lankyti kitas privačias sodybas“, - sakė jis. A. Svirnelis patarė pasivaikščioti po patį kaimą, jis sakė ir pats turįs senovinių rakandų, kuriuos rodo kaimo lankytojams.
Pasisemti patriotizmo ir dar kartą prisiminti istorijos pamokose įgytas žinias galima ir nuvykus į Kernavę. Pirmąja Lietuvos sostine vadinamas miestelis lankytojų akis džiugina vienas prie kito supiltais piliakalniais, nuo kurių atsiveria išskirtinis vaizdas į miestelio apylinkes. Sumanius galima pagilinti ir istorines žinias - miestelyje įsikūręs Kernavės archeologinės vietovės muziejus, kuriame eksponuojami archeologiniai radiniai, įvairios monetos, liaudies meno pavyzdžiai.
Nuo žvaigždžių stebėjimo iki vyšnių festivalių
Išsiilgusiems romantikos į žvaigždes pasidairyti galima Kulionių kaime, kur įsikūrusi visoje Lietuvoje puikiai žinoma Molėtų astronomijos observatorija. Norint patekti į observatoriją – dieninę ar naktinę ekskursiją - reikėtų susitarti iš anksto, joje dalyvauti gali mažiausiai dešimt žmonių. Observatorijoje už 10 – 20 litų mokestį, priklausomai nuo ekskursijos laiko ir žmonių skaičiaus, užtrunkama apie 1 – 2 val. Dieninės ekskursijos metu lankytojai supažindinami su astronomo darbu, danguje vykstančiais astronominiai reiškiniai, o naktį šiuos gali stebėti per teleskopą. Tiesa, kaskart dalyvaujant galima išvysti skirtingus dalykus – atsiversiantis reginys priklauso nuo to, kokie dangaus kūnai tuo metu yra stebimi danguje. Kulionyse yra ir kitų astronomija susidomėjusiems žmonėms įdomių objektų – Lietuvos etnokosmologijos muziejus, senovinė dangaus šviesulių stebykla.
Kitoje Lietuvos pusėje įsikūręs Žagarės miestas garsėja vyšniomis: čia vyksta šių uogų festivaliai, iš čia išaugintų Žagarės vyšnių gaminami įvairūs patiekalai, gėrimai. Nenorintiems vėl bene metus laukti dar vidurvasarį įvykusio Žagarės vyšnių festivalio, galima pasidairyti pačiame miestelyje: dalis jame vingiuojančių gatvių siekia dar XVI a., apžiūrėti galima ir XIX a. statytus miestelio pastatus, Žagarės dvaro sodybą su peizažiniu parku, arklidėmis, mūrinį vėjo malūną, kadaise buvusį didžiausiu Lietuvoje. Gausu šiai sodybai priklausiusių pastatų. „Pati sodyba yra 78 ha ploto, parkas iš jų užima daugiau nei 63 ha. Dvaro sodyboje yra virš dvidešimt išlikusių pastatų: dvaro rūmai, arklidės, ratinė, maniežas, arklininko namas, sodininko namas, buvusios pieninės namas, ledainė, mokytojų namas...“, - vardijo Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė.
Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotoja papasakojo, kad miestelis įdomus ir tuo, jog yra vienu metu augusių dviejų miestų– Senosios ir Naujosios Žagarių - darinys. „Juos skiria Švėtės upė. Iki šių dienų yra išlikęs senasis gatvių tinklas, buvusios turgaus aikštės, katalikų bažnyčios, stebuklais garsėjančios Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės kripta“, - sakė ji. Moters teigimu, anksčiau miestelyje gyveno daug žydų, tad gausu jų paveldo, pavyzdžiui, išlikusios sinagogos, mikva, senosios kapinės. „Žagarėje galima rasti visko - nuo milijonus metų menančios dolomito atodangos iki ilgiausio Lietuvoje ozo, piliakalnių, istorijos, architektūros ir technikos vertybių“, - patikino G. Rakštienė.
Į pasienį – ieškoti gamtos
Lietuvos pasienyje taip pat įsikūrę poilsiautojo dėmesio nusipelnę miesteliai, pavyzdžiui, Vištytis ar Dieveniškės. Vadinamame Lietuvos „apendikse“ esanti gyvenvietė įdomi dėl geografinės jos vietos, savita ir jos apylinkių gamta – daug miškų, gamtos paminklų, netoliese stovi ir Norviliškių pilis, Jašiūnų dvaras. Tuo tarpu Vištytyje yra išlikusios senovinės gatvės, aikštė, galima pamatyti ir vieną iš didžiausių Lietuvoje legendomis apipintą Vištyčio akmenį, išsimaudyti Vištyčio ežere.
Išskirtinių vietų Lietuvoje gausu – bene kiekvieno miesto ar miestelio apylinkėse galima rasti vietų, į kurias vertėtų nuvykti: puikios gamtos apsuptyje galima pailsėti Dubingiuose, apžiūrėti originalius architektūrinius pastatus - Švėkšnoje, ieškoti Tado Blindos ištakų - Kinčiulių kaime. Tai – tik maža dalis to, ką apsiginklavęs žemėlapiu ir smalsumu gali rasti kiekvienas į kelionę po Lietuvą išsirengęs poilsiautojas.
