Ši partija, kuriai formaliai vadovauja kunigystės atsisakęs 61-erių metų amžiaus Jonas Varkala, taip pat norėtų panaikinti Teisėjų garbės teismą, kuriame N. Venckienei šiuo metu yra iškeltos dvi drausmės bylos – dėl raginimo nevykdyti teismo sprendimo ir netinkamo elgesio Garliavos šeimos klinikoje.
Teisėjų garbės teismas pernai balandį jau siūlė Daliai Grybauskaitei atleisti N. Venckienę už teisėjų etikos pažeidimus, tačiau prezidentė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad nuobauda nebuvo adekvati pažeidimui.
„Drąsos kelias“ šiuo metu dar neturi suformuotos 2012 m. Seimo rinkimų programos, aprašomoji programa yra partijos programa, apibrėžianti politinės jėgos veikimo principus ir vertybes.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Lauras Bielinis teigia, kad „Drąsos kelio“ programa, jo nuomone, puikiai atitinka tradicinį populistinių pažadų rinkinį, kai išvardijamos visos šalį kamuojančios blogybės, o konkretūs žmonės pažada principingai su šiomis blogybėmis kovoti.
„Drąsos kelio“ programa savo visuma visiškai atitinka populistinį pažadų rinkinį, kur nusakomos blogybės (o kas jas neigia?) ir „gerųjų“, „tikrųjų“ politikų pažadai būti principingais kovojant su blogybėmis. Tokių programų Lietuvoje buvo ir bus dar ne viena, bet, deja, jos tėra provincinio utopizmo pavyzdžiai. Duok šių programų autoriams valdžią ir pamatysi, kad pažadai bus užmiršti, o klaidos nuskandins šalį į viduramžius“, - teigė L. Bielinis.
Nori didesnės algos – gausi pliūpsnį teisingumo
„Drąsos kelio“ programoje visų pirma pabrėžiama, kad visos iki tol šalį valdžiusios partijos – socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai – palieka sunkią neišspręstų problemų naštą, tuo tarpu „Drąsos kelias“, kurio branduolys priešinosi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimui perduoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukterį pastarajai, ketina kurti teisinę, demokratinę ir konstitucinę valstybę, puoselėti krikščioniškas ir humanistines vertybes, saugoti etninę kultūrą.
Kadangi partija susikūrė kaip priešprieša esamai teisinei sistemai, strateginiu uždaviniu „Drąsos kelias“ mano esant teisėsaugos pertvarką, o šios srities pertvarkymas, šios partijos atstovų nuomone, turėtų užtikrinti ekonominę gerovę.
Teisėsaugos pertvarkos sąsaja su ekonomine gerove yra beveik viskas, ką šios partijos atstovai kalba apie šalies ūkį.
„Skirtingai nei mano daugelis ekonomistų Teisingumas yra viena svarbiausių efektyvios ekonomikos prielaidų“, - rašoma programoje.
Joje dar priduriama, kad mokesčiai turi būti optimalūs, o smulkus ir vidutinis verslas – plėtojamas, tačiau, kaip tai turi būti daroma, nė žodžio.
Nori naikinti N.Venckienei kliūtis sudarantį Teisėjų garbės teismą
Teisingumo reikalaujantys N. Venckienės šalininkai pabrėžia, kad teisinė valstybė grindžiama teisės viešpatavimu, nors nepaaiškina, kaip teisės viešpatavimas buvo užtikrinamas atsisakant vykdyti teismo sprendimą, kuriuo aštuonmetė N. Venckienės dukterėčia turėjo būti perduota mamai L. Stankūnaitei.
Dokumente skambiai pabrėžiama, kad teisinė sistema turi būti apvalyta nuo korupcijos ir teisinio nihilizmo, o prie to esą prisidėtų visuomeninio prokuroro institucijos įkūrimas bei tarėjų instituto įtvirtinimas teismuose.
Beje, „drąsiečiai“ nedviprasmiškai pareiškė, kad norėtų naikinti N. Venckienei keletą drausmės bylų iškėlusį Teisėjų garbės teismą.
„Teisėjų garbės teismų jau beveik nėra Europoje, išskyrus vieną kitą šalį, tokie teismai tėra susidorojimo įrankis prieš privilegijuotoms kastoms neįtikusius teisėjus“, - sakoma dokumente.
„Drąsos kelias“ siūlo ir dar vieną naujovę – liaudies draugoves, kurios padėtų policijai atskleisti nusikaltimus ir tramdyti nusikaltėlius. Kokius įgaliojimus šios draugovės turėtų, kaip prisidėtų prie nusikaltimų atskleidimo, ar vykdytų ikiteisminius tyrimus, ar prižiūrėtų viešąją tvarką, koks būtų jų santykis su policija – programoje neužsimenama.
Ši partija norėtų imtis ir esminės įkalinimo įstaigų reformos.
Išsako paramą Bažnyčiai
N. Venckienės šalininkai taip pat programoje išsako didžiulę paramą Bažnyčiai ir jos mokymui. Kiek Katalikų Bažnyčios mokymas suderinamas su Panevėžio apylinkės teismo teisėjų išvadinimu korumpuotais, kyšininkais bei dengiančiais iškrypėlių klaną, nepaaiškinama.
„Vertiname Katalikų Bažnyčios bei kitų krikščioniškų konfesijų vaidmenį saugant vertybines visuomenės nuostatas ir puoselėjant kertinius moralės principus. Bažnyčią ir jos mokymą laikome vienu pagrindinių autoritetų. Tačiau gerbiame ir kitas konfesijas“, - sakoma „Drąsos kelio“ programoje, nors N. Venckienės teiginiai, kad valstybę yra užvaldę išgamos ir iškrypėliai, o teismo sprendimą įvykdė šunys, krikščioniška morale nedvelkė.
„Jau nėra ką sakyti. Buvo aiškiai nurodyta, kad prievartos prieš vaiką negalima naudoti. Jūs neįsivaizduojate, kokio baisumo. Visos mūsų kameros nusukiotos – juk mes savo namuose turime teisę filmuoti. Dėl ko neleido daryti įrašų? Kad niekas nematytų, kas čia vyko. Čia ne nusižengimai, čia nusikaltimai daromi. Čia išgamos, čia iškrypėliai užvaldę valstybę. O šituos aš galiu pavadinti šunimis, o jie vykdo tuos sprendimus. Kokią teisę jie turi man rankas laužyti? Aš mergaitės netempiau“, - po dukterėčios perdavimo L. Stankūnaitei piktinosi N. Venckienė.
Ideologija: prieš neoliberalizmą, bet už ką – neaišku
Apibrėždami savo partijos programą N. Venckienės šalininkai teigia, jog jie nepritaria neoliberalizmui, tačiau kam pritaria, nesakoma. Ši partija deklaruoja tik siekius žaboti nusikalstamumą, korupciją, valstybės biudžeto lėšų grobstymą.
Užsienio politikoje „Drąsos kelias“ sugalvojo, kad Lietuvai esą reikia stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei aktyviau dirbti tarptautinėse organizacijose.
Kalbėdami apie kultūrą, partijos atstovai pabrėžia, kad valstybė turi finansuoti tik „tradicinę, akademinę ir moderniąją“ kultūrą bei neturėtų skirti jokio finansavimo įvairioms subkultūroms.
„Kultūra yra visuomenę apibūdinantys įsisavinti jausmų, mąstymo ir veiklos būdai. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. Žmogaus taip pat, bet iki tam tikros ribos. Žmogaus elgesį už šios ribos lemia kultūra. Taigi – kultūra ir yra tai, ką mes valgome, kaip mes valgome, kur mes gyvename, kaip mes gyvename, kokius produktus mes kuriame, kaip kuriame, kokius produktus vartojame, kaip vartojame, kaip mes auklėjame savo atžalas, ką mes dainuojame ir kaip šokame“, - teigiama partijos programoje.
Švietimo srityje „Drąsos kelias“ pageidautų ugdyti „asmenybes“, o ne „siaurus specialistus“.
„Švietimo sistema turi ugdyti stiprias, atsparias staigiems rinkos pokyčiams asmenybes, o ne laikinus, greitai suvartojamus specialistus“, - teigia „Drąsos kelias“, bet nepaaiškina, kodėl konkrečios srities specialistas negali būti asmenybe.
Savivaldos srityje „Drąsos kelias“ remia tiesiogiai renkamų metų bei seniūnų idėją, taip pat kalba apie poreikį sumažinti emigracijos srautus tačiau jokių priemonių nesiūlo. Žemės ūkio srityje N. Venckienės šalininkai yra nepatenkinti, kad formuojasi stambūs ūkiai, kuriuos jie vadina latifundijomis.
L.Bielinis: „Drąsos kelio“ kūrėjai turėtų pasmerkti patys save
Politologas L. Bielinis teigia, kad jį stebina kai kurios „Drąsos kelio“ programos detalės. Pavyzdžiui, joje kalbama apie kovą su teisiniu nihilizmu, arba įstatymų teisės ignoravimu, tačiau patys N. Venckienės rėmėjai ignoravo teismų sprendimus, kėlė triukšmą Garliavoje.
„Manau, kad čia jie turėtų pasmerkti visų pirma save“, - svarstė mokslininkas.
L. Bielinis taip pat sakė nesuprantąs, ką reikštų visuomeninio prokuroro institucijos įsteigimas.
„Ar tai kažkas panašaus į ideologinį komisarą bolševikų laikais?“ - klausė politologas.
„Draugovių steigimas taip pat reikalauja didesnės precizikos, nes jei tai bus tie patys Garliavos veikėjai, tada mes pakliūsime į situaciją, kai reikės gelbėtis nuo įkyrių davatkų, manančių, kad tik jos žino, kas yra tikėjimas ir dora, o visi kiti iš anksto nuodėmingi, todėl verti bausmės“, - svarstė L. Bielinis.
Politologa steigia, kad visa partijos programa yra provincinio utopizmo pavyzdys, kuris subliukštų iškart, jei tik programos autoriams būtų patikėtas valstybės valdymas.