Dažnai iškyla ūmių konfliktų tarp matematikos mokytojos ir vaiko. Manau, kad daugeliu atvejų pedagogė pati išprovokuodavo jo agresyvumą pakeldama prieš jį balsą ir viešai žemindama, nes neapsikenčia hyperaktyvaus jo būdo, o šiaip juk jis nėra piktybinis.
Girdėjau, kad dabar mokytojai prieš tokius mokinius galės naudoti fizinę jėgą, tikrinti jo asmeninius daiktus. Ar tai reiškia, kad mano atžala tokiais būdais dar labiau bus žeminamas bendraamžių akyse? Aš suprantu, kad šios priemonės yra neadekvačios ir agresyvumo apraiškos mokyklose tik didės.
*********
Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytos rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų ir nesusipratimo bangų. Kai kurie tėvai įsitikinę, jog po šio projekto patvirtinimo pasipils mokytojų piktnaudžiavimo fizine jėga atvejų.
Gandai iš piršto
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė ramina tėvus ir dar kartą pabrėžia, kad bet kokia fizinės jėgos panaudojimo ar fizinio ryšio su mokiniu galimybė bus griežtai reglamentuota, todėl smurto naudojimas siekiant paprasčiausiai nubausti prasižengusį moksleivį ar sukelti jam fizinį skausmą nebus leidžiamas.
„Absoliučios fizinės jėgos naudojimo galimybės mokytojas turėti tikrai negali. Galimi fiziniai veiksmai yra aiškiai apibrėžti – tai gali būti stovėjimas tarp dviejų konfliktuojančių mokinių, stovėjimas prieš mokinį, vedimas paėmus už rankos, mokinio veiksmų apribojimas. Jų bus galima imtis tik sprendžiant konfliktines ar pavojingas situacijas tarp mokyklos bendruomenės narių ar kitų asmenų, – situaciją paaiškina J. Voloskevičienė, viena iš projekto darbo grupės dalyvių. – Šis projektas tikrai yra reikalingas, nes dabar mokytojai nežino kaip arba, nenorėdami būti apkaltinti vaiko teisių pažeidimu, bijo kištis į su nepilnamečiais susijusius smurtinio pobūdžio konfliktus. Tikimasi, kad tai padrąsins mokytojus ryžtingiau imtis veiksmų sprendžiant kritines situacijas“.
LMPS pirmininkė pasakoja, kad mokytojų teisės labai apribotos – negali kelti balso, prisiliesti, pašalinti mokinį iš klasės, kai jis trukdo kitų mokymosi procesui.
Padiktuota praktikos
J. Voloskevičienė prisimena atvejį, kai mokytoja buvo neteisingai apkaltinta seksualiniu priekabiavimu prie mokinio, kai šis buvo kažko susinervinęs, verkė. Tąkart prie pašnekovės akių mokytoja apkabino jį, paglostė, bandė paguosti ir už tai sulaukė nepelnytų kaltinimų.
Anot pirmininkės, šis pavyzdys įrodo esant minėtų rekomendacijų būtinybę ir priduria, jog prevencijos taikymas dažnai būna pavėluotas, priemonių imamasi tik tada, kai sukrečia nelaimės, kraupūs atvejai.
Moteriai pasipiktinimą kelia Vaiko teisių apsaugos tarnybos akcentavimas, jog mokinio pašalinimas iš pamokos pažeidžia jo teises į mokslą, tačiau šios tarnybos specialistai nepagalvoja apie kitų, kalsėje sėdinčių vaikų lygiai tokią pačią teisę. Anot specialistės, neegzistuoja daugumos teisės, o tik vieno asmens.
„Laisvės siekis virto anarchija. Štai prie ko mes šiandien priėjome“, – konstatuoja projekto darbo grupės narė.
Nenubausti neklaužados
Specialistė įsitikinusi ir dėl to, kad pagrįsta fizinė jėga prieš mokinį tikrai neišprovokuos dar didesnės agresijos protrūkio. Moteris sako, jog pati dirbo mokytoja ir ilgametė praktika rodo, jog mokytojas, smurto, agresijos akivaizdoje tegalintis panaudoti balsą, yra visiškai bejėgis ką nors padaryti.
„Šie neklaužados jaučiasi nebaudžiami, visagaliai. Neadekvačiai elgiasi dėl to, kad nori būti išskirtiniais, išsikovoti bendraamžių dėmesį, kurio galbūt jiems trūksta namuose“, – prielaidas kelia J. Voloskevičienė.
Specialistė patikina, kad už kiekvieną nepagrįstos fizinės jėgos panaudojimo atvejį, kiekvienas mokyklos darbuotojas bus baudžiamas įprasta tvarka, tačiau mokyklose dirba profesionalai, todėl netikinti, jog mokytojai peržengs ribas.
