I MITAS: Šokolado dieta
Vis didesniu populiarumu gali pasigirti šokolado dieta, kurios esmė – 100 gramų šio saldėsio per dieną. Ji žavi netgi tuos, kuriems itin sunku riboti savo poreikius, mat už susilaikymą nuo maisto jie gauna puikų atlygį – šokoladą.
Kaip yra iš tikrųjų? Mitybos specialistai tvirtina, kad 100 gramų šokolado tėra 500-600 kilokalorijų. Protinį darbą atliekančiam biuro darbuotojui tai labai mažai, turint omenyje, kad kasdien rekomenduojama gauti 2000 kilokalorijų. Galiausia, svarbu ne tik kiekis, bet ir gaunamų produktų kokybė.
Šokolade daug „greitų“ angliavandenių, kurie akimirksniu įsisavinami visu šimtu procentų. Taip yra todėl, kad jame nėra jokių skaidulinių medžiagų, būtinų normaliai žarnyno veiklai. Šokoladas tikrai pagerina nuotaiką ir tai dėl garsiojo laimės hormono endorfino, tačiau nuotaikai neabejotinai pakenks žinojimas, kad organizmas nespės taip greitai išeikvoti su juo gautos energijos, kaip greitai visas suvalgytas cukrus nusės probleminėse vietose. Todėl bus kur kas geriau, jeigu tuos 100 gramų šokolado leisite sau per savaitę.
II MITAS: Kremliaus dieta
Ši dieta artima maisto derinimo sistemai. Laikantis jos galima valgyti neribojamą kiekį baltymų (mėsos, žuvies, sūrio), tačiau tik minimaliai mėgautis angliavandeniais, tarp jų ir vaisiais, daržovėmis, ryžiais, duona, bulvėmis. Už teisingą maitinimąsi skatinama balais.
Kaip yra iš tikrųjų? Be jokių abejonių, baltymų turintys produktai yra labai svarbūs. Svarbiausia nepamiršti pagrindinės taisyklės – kuo mėsa turi mažiau riebalų, tuo ji naudingesnė. Tad vargu ar būtų teisinga Kremliaus dietos pripažįstamą dešrą ar nugarinę traktuoti kaip naudingus produktus sveikatai ir lieknėjimui.
Kitame baltymų šaltinyje – jūros žuvyje (skumbrėje, tune, lašišoje) – yra itin naudingų Omega-3 riebalų rūgščių, todėl vertėtų tai valgyti tris ar keturis kartus per savaitę. Paukštienoje nedaug kenksmingų sočiųjų riebalų, užtat jie pakankamai sotūs. Ankštiniuose augaluose be augalinių baltymų dar yra ląstelienos, kuri padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad didelis kiekis baltymų organizmui tampa dideliu krūviu. Todėl Kremliaus dieta tikrai netinka širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, kaip ir tiems, kurie turi problemų su inkstais ar kepenimis.
III MITAS: Japoniška dieta
Japoniška dieta su savo itin tikslia ingredientų seka ir jų paruošimo būdais yra ne kas kita, kaip bedruskė dieta. Esmė slypi štai kame: jeigu valgote nesūdytą maistą, iš organizmo lengviau pašalinami skysčiai, nes būtent druska juos sulaiko.
Kaip yra iš tikrųjų? Kai per nustatytas dvi savaites pradedate valgyti ir gerti įprasta tvarka, net ir nepiktnaudžiaujant druska skysčiai grįžta į organizmą, o kartu su jais ir neva atsikratyti kilogramai. O juk realiai visos riebalų sankaupos niekur nebuvo dingusios.
Todėl iš japoniškos dietos reikėtų pasiimti jos esminį principą – išmokti nepersūdyti maisto. Nepamirškite, kad dauguma pirktinių maisto produktų jau yra pasūdyti. Šimte gramų juodos duonos yra rekomenduojama druskos paros norma.
IV MITAS: Monodietos
Tokių dietų taisyklės rekomenduoja tam tikrą laiko tarpą maitintis vienu ir tuo pačiu nedaug kalorijų turinčiu produktu. Tai gali būti kefyras, grikių kruopos, daržovės ar sriuba. Monodietų laikomasi tol, kol žmogus pasiekia pageidaujamą svorį.
Kaip yra iš tikrųjų? Toks staigus raciono sumenkimas ir kaloringumo sumažėjimas dažniausiai duoda priešingą poveikį. Stresą patiriantis organizmas blokuoja riebalų pašalinimą iš ląstelių ir laiko juos ten kiek tik gali.
Laikantis monodietos svoris laikinai sumažėja, tačiau tai vyksta ne riebalų, o raumenų masės ir skysčių sąskaita. Kitaip tariant, organizmas netenka jam būtinų baltymų, kuriuos mes galime gauti tik iš maisto, kitaip nei riebalus (jų yra poodiniame riebalų sluoksnyje bei aplink kai kuriuos organus) ir angliavandenius (kaip glikogenai jie saugomi kepenyse ir raumenyse). Dėl baltymų deficito pažeidžiamos ląstelės viduje vykstančios reakcijos, nesintetinami fermentai, kenčia nervų sistema ir galvos smegenys.
Kuo ilgiau trunka tokia dieta, tuo sudėtingiau mesti svorį. Galų gale, visos šios kančios – veltui. Mitybos specialistai tvirtina, kad maksimali monodietos trukmė yra viena ar dvi dienos, per kurias būtina gauti ne mažiau kaip 800 kilokalorijų.
V MITAS: Vakarais nei kąsnelio
Dauguma mano, kad po 18 valandos negalima valgyti, nes visas vakare suvalgytas maistas virsta bereikalingais kilogramais. Šios dietos šalininkai teigia, kad miegoti būtina eiti gurgiančiu pilvu. Šios rekomendacijos grįstos mintimi, kad žmogus dirba dienos metu, todėl būtent tada jam reikalingas maistas energijos sąnaudoms padengti.
Kaip yra iš tikrųjų? Šiandien daugumos žmonių darbo diena trunka ilgiau. O ir tie, kurie dirba iki penktos ar šeštos vakaro, realiai paskutinį kartą valgo per pietus, tad išlaukti kitos dienos pusryčių yra pernelyg sunku. Taigi, ši dieta nėra bloga, tik reikia ją prisitaikyti individualiai. Jeigu vakarais galite apsieiti be maisto, tai ir nevalgykite, o jeigu tai padaryti sunku – vakarieniaukite, tačiau negausiai.
VI MITAS: Spalvota dieta
Jos esmė – kiekvieną dieną reikia valgyti tam tikros spalvos produktus: raudonus, žalius ar geltonus.
Kaip yra iš tikrųjų? Ši sistema neturi jokio mokslinio pagrindimo. Galiausiai, ji visiškai neracionali. Veikiau jau atvirkščiai: kuo spalvingesnis vaisių ir daržovių asortimentas (mėlynės, morkos, špinatai, pomidorai), tuo įvairesnių maistinių medžiagų su jais gaunate.
VII MITAS: Žolės ir tabletės vietoj maisto
Dabar reklamuojama daugybė įvairiausių preparatų, žadančių greitą ir lengvą svorio metimą: tabletės, arbatos, pleistrai ar net apetitą blokuojantys auskarai.
Kaip yra iš tikrųjų? Lieknėjimui skirtos žolelių arbatos iš tikrųjų skatina šlapimo išsiskyrimą, tad jos šalina iš organizmo skysčius, taip sukeldamos nepageidaujamas pasekmes. „Auksinė adata“, dar kitaip vadinama „stebuklingu auskaru“, pagrįsta Rytų akupunktūros principu – ji veikia biologiškai aktyvius taškus ausies spenelyje, kurie blokuoja alkio pojūtį. Iki šiol niekas negali atsakyti į klausimą, kodėl adatų įdūrimai vieniems padeda, o kitiems ne.
Yra preparatų, kurie veikia galvos smegenų centrus, atsakingus už apetitą. Tokių eksperimentų turėtumėte atsisakyti dėl trijų priežasčių. Pirma, tai labai rimtas poveikis organizmui. Antra, rezultatas negarantuojamas. Trečia, neatmetama šalutinio poveikio galimybė.
VIII MITAS: Valgyk ir lieknėk!
Daugumai produktų priskiriamos kone mistinės savybės. Manoma, kad kai kurie mažina riebalų įsisavinimą, pavyzdžiui, rūgpienio produktai ir kieti sūriai. Vienos mitybos šalininkai garbina raudonąjį vyną ir medų, kurie taip pat dažnai įtraukiami į dietinį racioną. O štai ananasas degina riebalus dėl jo sudėtyje esančio bromelino.
Kaip yra iš tikrųjų? Bromelinas – tai paprasčiausias fermentas, padedantis virškinti maistą ir nieko daugiau. Tad valgykite ananasą, nes jis skanus ir naudingas dėl vitaminų gausos, tačiau svorio šis vaisius atsikratyti tikrai nepadės.
Medus, nepaisant jame esančios naudingų mikroelementų gausos, priskiriamas prie paprastų angliavandenių, kurie dažniausiai keliauja į poodinį riebalų sluoksnį. Raudonasis vynas, nors ir santykinai nekaloringas, tačiau stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, vadinasi, skatina apetitą. Tad tokios dietos šalininkams reikėtų pasitenkinti valgomuoju šaukštu medaus ir 100 gramų vyno.
Nepamirškite ir to, kad jeigu nusprendėte mesti svorį, nėra reikalo pirkti produktus dietinės mitybos skyriuose. Jie sukurti diabetikams – vietoj cukraus dėti jo pakaitalai – tačiau kalorijų juose nėra mažiau.
IX MITAS: Naudingų produktų dieta
Sužinoję, kad vienas ar kitas produktas žmogaus organizmui yra itin naudingas, kai kurie ima juos valgyti dideliais kiekiais. Tokie žmonės savo mitybą grindžia Omega-3 riebalų rūgščių, augalinės ląstelienos, kalcio ar vitaminų nauda.
Kaip yra iš tikrųjų? Net ir pats vertingiausias maistas, priklausomai nuo jo kiekio, gali būti ir vaistu, ir nuodu. Tuo buvo įsitikinęs dar Hipokratas.
Čia pateiksime specialistų rekomenduojamas kai kurių produktų paros normas:
Augalinis aliejus ir riešutai – nuo 1 iki 3 porcijų per dieną (1 porcija aliejaus – vienas valgomasis šaukštas, 1 porcija riešutų – 30 gramų).
Kad vaisiai ir daržovės neštų tik naudą, suvalgykite jų per dieną nuo 3 iki 4 porcijų vaisių (1 porcija – vienas vaisius arba viena stiklinė vaisių salotų, arba 180 ml sulčių, arba 1/2 stiklinės džiovintų vaisių) ir nuo 4 iki 5 porcijų daržovių (1 porcija – viena stiklinė smulkintų daržovių arba lapinės žalumos).
Pieno produktų – neriebaus pieno, jogurto ar sūrio – reikėtų suvalgyti nuo 2 iki 3 porcijų (1 porcija – stiklinė pieno ar jogurto, 30 gramų neriebaus sūrio).
X MITAS: Produktų derinimo dieta
Ši dieta turi pakankamai aiškias taisykles – angliavandenių turinčių produktų nerekomenduojama valgyti kartu su baltyminiais. Šio metodo pagrindimas skamba įtikinamai – esą vienu metu valgant angliavandenius ir baltymus skrandyje bei žarnyne prasideda fermentacijos ir puvimo procesai. Dėl to maistas blogai įsisavinamas, o riebalai ir angliavandeniai nusėda poodiniame sluoksnyje.
Kaip yra iš tikrųjų? Faktai byloja ką kitą. Žmogaus organizme yra fermentų, būtinų visų produktų virškinimui, nepriklausomai nuo jų derinių. O štai fermentacijos procesas yra natūralus virškinimo etapas, tad verčiau nesukite sau galvos apie neegzistuojančią angliavandenių, riebalų ir baltymų kovą skrandyje, o geriau racionaliai vertinkite jų kiekį.
Beje, visiškai atskirti šių maistinių medžiagų praktiškai neįmanoma. Nors duona priskiriama prie angliavandeniais turtingų produktų, joje yra ne taip jau mažai baltymų (100 gramų duonos – 9 gramai baltymų).
Vis dėlto galima pasinaudoti šios dietos išmintimi – geriau kartu nevalgykite mėsos ir bulvių, nes gausite pernelyg daug kalorijų. Verčiau bulves pakeiskite troškintomis ar šviežiomis daržovėmis.
XI MITAS: Dieta pagal kraujo grupę
Ši dieta suskirsto žmones pagal kraujo grupes į keturis tipus, kuriems rekomenduojami arba draudžiami vieni ar kiti maisto produktai. Dauguma mitybos specialistų skeptiškai vertina šią metodiką, o kai kurie tiesiog žavisi jos autorių fantazija, ironizuodami, kad taip pat sėkmingai galima siūlyti valgyti daugiau morkų ar kopūstų, atsižvelgiant į žmogaus akių spalvą ar pėdos dydį.
Kaip yra iš tikrųjų? Rusijos Medicinos mokslų akademijos Gydomosios mitybos klinikos specialistai tvirtina, kad ši dieta moksliškai visiškai nepagrįsta. Pirma, ji nelogiška todėl, kad žmonės skiriasi ne tik pagal kraujo grupę, bet ir lytį, amžių, veiklos pobūdį (protinis arba fizinis darbas). Čia ne paskutinį vaidmenį atlieka ir klimatas, kuriame jiems tenka gyventi. Ignoruoti visų šių išvardytų veiksnių renkantis dietą tikrai nederėtų.
XII MITAS: Per atostogas lieknėti neįmanoma
Gastronominės pagundos yra neišvengiamas atostogų kurorte palydovas. O ir taisyklingai maitintis viešbutyje, ypatingai jeigu jūsų maitinimo tipas yra „viskas įskaičiuota“, tiesiog neįmanoma.
Kaip yra iš tikrųjų? Jeigu nenorite, kad grįžtant namo jus graužtų sąžinė, mitybos strategiją ir taktiką reikėtų apgalvoti iš anksto.
Reikėtų atsisakyti švediško stalo principo. Jeigu už kiekvienus pietus ar vakarienę mokėsite atskirai, vargu ar sau leisite tokią maisto gausą. Vis dėlto nereikia alkti – tarp pagrindinių valgių galima lengvai užkasti. Beje, būtent tuo grįstos populiarios rekomendacijos valgyti po nedaug, bet dažnai. Juk būdamas alkanas suvalgai gerokai daugiau, be to, dažnai užkandžiaujant sumažėja apetitas, o mažos porcijos lengviau įsisavinamos.
Galima pradėti vakarienę nuo lengvų daržovių salotų, o karštą patiekalą paimti be garnyro. Deserto galima būtų visiškai atsisakyti. Po vakarienės pasivaikščiokite arba nueikite į klubą pašokti. Jeigu laikysitės tokio atostogų grafiko, namo grįšite ne tik pailsėję, bet ir lieknesni.
