Nors šios sporto rūšies propaguotojų galima sutikti visur, vasarą geriausios sąlygos tuo užsiimti – pajūryje. Vadinamieji „kaituotojai“ susitinka Juodkrantėje, Nidoje, Palangoje ar Šventojoje, tačiau savo meka vadina Svencelės pievas, esančias netoli Drėvernos miestelio. Atokiame Kuršių marių ruože, skirtingai nei kurortų paplūdimiuose, sportininkai gali siausti į valias – čia neužplauksi ant besimaudančiųjų.
Mūsų šalyje, pasirodo, tinkamo vėjo kartais tenka laukti ištisas savaites. Vos jam sustiprėjus, jėgos aitvarų mėgėjas Rokas į Drėverną iš sostinės traukia per visus laisvadienius.
Prieš keturis metus šiuo sportu susidomėjęs vaikinas patikina, kad dar prieš kelis metus čia galėjai sutikti visai nedaug šio sporto mėgėjų. Na o dabar vėjuotą dieną Drėvernoje žvelgiant į Kuršių marias matai visą mišką margaspalvių aitvarų.
„Lietuvoje sąlygos tikrai nėra pačios palankiausios šiam užsiėmimui – sezonas gana trumpas, vėjas dažnai per silpnas, oras ir vanduo per šaltas, o ir ne kiekvienas lietuvis sau gali leisti įsigyti visą įrangą“, - patikina jėgos aitvarų mylėtojas.
Dėl šios priežasties lietuviai neretai atotogas leidžia šiltuose kraštuose. Tik renkasi ne poilsines keliones, o jėgos aitvarams pritaikytas vietas.
Tiesa, užsienyje jėgos aitvarų turizmas labai skiriasi nuo Lietuvos. Nuvykęs, pavyzdžiui, į Egiptą, galėsi ne tik apsigyventi šalia jūros, tačiau ten tave pasitiks ir aptarnaujantis personalas. Kadangi prireikia gana nemažai laiko pasiruošti įrangą, svetur sumokėjęs kelis eurus gali šią paslaugą užsisakyti.
„Be to, Egipte gali būti beveik garantuotas, kad vėjo visada bus. Ryte atsikėlęs ir pamatęs ramią jūrą sunerimsti, tačiau 9 valandą kasdien stabiliai pradeda pūsti tinkamas vėjas“, - stebisi Rokas.
Geriausia jėgos aitvarus pažaboti pučiant 9 – 10 metrų per sekundę vėjui. Palankiausia “kaituoti” tada, kai vėjas pučia į krantą. Išbandyti šį sportą ryžtasi ne tik vaikinai, bet ir merginos, nors dailiosios lyties atstovių su aitvarų rankose sutinkama kur kas mažiau.
Aitvarų būna įvairių dydžių. Skaičius, esantis ant jų, žymi kiek kvadratinių metrų dydžio jis yra. Kokį dydį pasirinkti, priklauso nuo žmogaus svorio ir vėjo stiprumo. Mūsų klimato sąlygomis populiariausi – 9 ir 12 kvadratinių metrų jėgos aitvarai. Kuo didesnis aitvaras, tuo silpnesio vėjo reikia.
Susidomėjusius šiuo sportu neretai nuvilia įrangos kainos – jėgos aitvarai – brangus malonumas.
Pradedančiajam naudotą įrangą galima įsigyti už 3000 litų, kurią patyrę vilkai pavadintų kukliu komplektu. Jei nenorite naudotų daiktų – prireiktų ir 7 tūkstančių litų.
Už tokią sumą turėsite hidrokostiumą, specialius batus, trapeciją, prie kurios tvirtinasi aitvaras, plaukiojimo lentą ir patį aitvarą. Tiesa, daug sportuojantys jų turi ne po vieną – taip tampi mažiau priklausomas nuo vėjo stiprumo. Papildomas naudotas aitvaras kainuoja iki 2500 tūkstančių litų, naujas – nuo 3000 litų.
Paklausti, kodėl taip žavisi šia sporto šaka, jėgos aitvarų mėgėjai patikina – skriedami virš vandens jie jaučiasi suvaldantys net dvi gamtos stichijas – vėją ir vandenį.
