Kontracepcijos atgyvenos ir naujovės: kas nuo nėštumo apsaugo geriausiai

Nors šiuolaikinė kontracepcija, regis, pasiekė patikimumo aukštumas, medikai vis dar ginčijasi tiek dėl jos efektyvumo, tiek dėl poveikio sveikatai. Anot ginekologų, vis mažėja naivuolių, po lytinio akto šokinėjančių ar makštį besiplaunančių citrinos sultimis. Šiuolaikinės moterys darosi vis reiklesnės ir reikalauja tokių priemonių, kurių nereikėtų vartoti kasdien. Kita vertus, natūralaus šeimos planavimo specialistai tikina, kad šiandien šis metodas taip ištobulintas mokslo, kad užima tiek laiko, kiek dantų valymas, ir nenusileidžia hormoninei kontracepcijai. Jiems vėlgi oponuoja mokslininkai – užtenka keleto karštų dienų, kad moters vaisingumas neplanuotai šoktelėtų.

Įvairių kontracepcijos būdų patikimumas – nuo 71 iki 99,9 proc.

Anot ginekologų, vienintelė priemonė, šimtu procentų apsauganti nuo nepageidaujamo nėštumo – sterilizacija. Visos kitos, net jeigu naudojamos idealiai pagal instrukciją, gali pateikti nemalonių siurprizų. Vis dėlto visus žinomus kontracepcijos būdus, remiantis vadinamuoju Perlo indeksu, išvestu apibendrinus per 100 studijų, bandoma sudėlioti pagal jų patikimumą. Nustatyta, kad visiškai nesisaugodamos per pirmuosius metus pastoja apie 85 proc. moterų. Tuo tarpu iš labiausiai patikimą kontracepcijos priemonę – hormoninę spiralę – naudojančių moterų per pirmus metus pastoja vos 0,1 proc., taigi iš tūkstančio viena.

Varinių spiralių patikimumas idealiu atveju – 99,4 proc., tačiau iš tiesų jis siekia 99,2 proc. Už jas labiau patikimu apsisaugojimu būdu laikomos tinkamai vartojamos hormoninės tabletės, hormoniniai pleistrai bei žiedai – 99,7 proc. Tinkamai naudojamas prezervatyvas nuo nepageidaujamo nėštumo apsaugo 98 proc. moterų, tačiau su šia priemone dažniausiai nutinka visokių „nelaimių“ (prezervatyvas nusmunka ar plyšta), todėl realiai prezervatyvo patikimumas įvertintas tik 85 proc.

Kaip pakankamai nepatikimi įvertinti ir tradiciniai apsisaugojimo būdai – periodinis susilaikymas skaičiuojant vaisingas dienas (75 proc.) bei nutrauktas lytinis aktas. Vis dar pakankamai populiaraus nutraukto lytinio akto patikimumas idealiu atveju siekia 99,6 proc., realiai – 73 proc. Be to, mokslininkai teigia, kad ši kontracepcijos rūšis kenkia tiek vyrų, tiek moterų psichinei ir fizinei sveikatai. Vyrams jis gresia erekcijos sutrikimais bei prostatos problemomis, moterimis – orgazmo praradimu. Tyrimais nustatyta, kad iš moterų, kurios niekada nepatirdavo orgazmo, net 50 proc. reguliariai mylėjosi nutraukdamos lytinį aktą.

Tam tikri sudėtingesni vaisingų dienų skaičiavimo metodai įvertinti kiek geriau – nuo 91 iki 98 proc. Tiesa, skaičiavimai pateikti idealiam atvejui – jei moteris skaičiuodama nesuklys.

Spermicidų – įvairių kremų, želė, žvakučių, makšties kempinių - kontraceptikų, kurie, prieš sueitį įvesti į makštį, naikina spermatozoidus, idealiu atveju patikimumas siekia 82 proc., realiai (dėl naudojimo klaidų ar prekės defekto tikimybės) – 71 proc.

Taip pat neigiamas mitas, kad visiškai saugu lytiškai santykiauti per menstruacijas. Nors vyrų sperma silpnėja, vis dėlto spermatozoidai moters organizme gali „išgyventi“ iki savaitės. Pagal Perlo indeksą santykiaujant poovuliaciniu periodu tikimybė pastoti siekia vos 0,1 proc. Taigi pastoja viena iš tūkstančio.

Liaudyje nuo seno žinomi apsiplovimai įvairiais tirpalais Perlo indeksu nevertinti kaip moksliškai nepagrįsti. Anot mokslininkų, spermatozoidai gimdoje atsiduria jau po kelių minučių įvykus orgazmui. Taigi spėti apsiplauti yra sudėtinga.

Geriausias nėštumo draugas – karštis

Pasak Lietuvos kontraceptologijos draugijos prezidentės dr. Virginijos Vanagienės, apie 20 proc. Lietuvos moterų nevartoja jokios kontracepcijos. 80 proc. moterų vartoja hormonines arba barjerines apsisaugojimo priemones.

Iš nehormoninių priemonių prezervatyvus naudoja 37 proc., spiralę su variu – 11 proc., nutrauktam lytiniam aktui pirmenybę teikia 22 proc. moterų, likusios renkasi kitokius kontracepcijos būdus, pavyzdžiui, vaisingų dienų skaičiavimą, tačiau pastarasis, pašnekovės manymu, vis labiau nyksta, kadangi šiuolaikinės moterys, dažnai gimdymą atidedančios 3-iam savo gyvenimo dešimtmečiui, nori šimtu procentų patikimų metodų ir tokių, dėl kurių nereikėtų kasdien sukti galvos. Tarp hormoninių kontraceptikų vyrauja kontraceptinės tabletės. Jas vartoja net 60 proc. moterų, kontraceptinį pleistrą – 30 proc., kontraceptinį žiedą – 10 proc.

„Ši apklausa buvo daryta 2009 m. Pleistras ir žiedas tik buvo pasirodę rinkoje. Dabar, be abejo, šias priemones naudoja daugiau moterų. Moterys tampa vis reiklesnės ir nori tokių kontracepcijos metodų, tiek hormoninių, tiek nehormoninių, kad jų nereikėtų naudoti kiekvieną dieną. Todėl labai populiarėja kontraceptiniai pleistrai arba žiedai, kuriuos keisti reikia kartą per mėnesį, arba spiralės, kurios įdedamos penkeriems metams“, - pasakojo medikė.

Anot ginekologės, nors pleistras, skirtingai nuo kontraceptinio žiedo ar spiralės, klijuojamas ant odos – paprastai ant šlaunies arba žastikaulio, moterys jo nesigėdi, o kai kurios jaunos merginos mėgsta jį demonstruoti net paplūdimyje. Taip jos parodo potencialiam partneriui, kad tikrai saugosi ir nepastos, taigi su jomis nebus problemų.

Natūralūs kontracepcijos metodai, tokie, kaip vaisingų dienų skaičiavimas, V. Vanagienės teigimu, tinka tik toms moterims, kurių mėnesinių ciklas labai reguliarus ir kurių gyvenimo sąlygos labai pastovios. Tiesa, tai sunkiai įmanoma net niekur neišvykstant iš Lietuvos – jau keletą vasarų iš eilės užplūstantys tropiniai karščiai galėjo pateikti nemalonų ar, atvirkščiai, malonų siurprizą ne vienai moteriai.

„Moters vaisingumą labai veikia šiluma – karštis pirmiausiai veikia hipofizę, o pastaroji smegenų dalis savo ruožtu „užsuka“ kitus procesus, suaktyvina kiaušides. Todėl kai moterys išvyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, labai dažnai sutrinka mėnesinių ciklas ir vaisingos dienos persiskirsto. Be to, karštis labai padidina moters vaisingumą. Ne veltui sovietmečiu, kai moterys negalėdavo pastoti, medikai joms rekomenduodavo vykti atostogauti į Krymą arba Kaukazą. Iš tiesų tai neretai padėdavo“, - pasakojo V. Vanagienė.

Apie senus liaudiškus būdus, pavyzdžiui, makšties plovimą po lytinių santykių acto arba boro tirpalu, medikė teigė seniai nebegirdinti. Anot jos, moterys jau pakankamai išprususios. Tos, kurios dėl sveikatos problemų negali vartoti hormoninės kontracepcijos, visgi renkasi ne močiučių receptus, o mokslo patvirtintus būdus.

„Jos gali rinktis prezervatyvus arba spermicidų turinčias žvakutes, kurias reikia įsidėti prieš 2 valandas iki lytinių santykių. Ši barjerinė priemonė tikrai labai efektyvi, tik netinka dažnam naudojimui, nes gali dirginti makštį, sukelti alergiją. Tačiau jei moteris lytinių santykių turi retai, jai tikrai neverta gerti tablečių ar klijuotis pleistro. Taip pat jau egzistuoja hormoninės spiralės be estrogeno – jos taip pat tinka moterims, turinčioms tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių šis hormonas joms pavojingas.

Tuo tarpu įvairūs tirpalai – jau atgyvena. Jie ne tik neefektyvūs, bet ir kenksmingi, gali sukelti įvairias alergines reakcijas. Esu girdėjusi, kad atsilikusiose šalyse apsiplovimui dar naudojamos citrinų sultys. Tiek actas, tiek citrinų sultys išnaikina makštyje esančius spermatozoidus, tačiau tikrai neapsaugo nuo nėštumo. Esu girdėjusi ir dar labiau kuriozinių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų. Pavyzdžiui, po lytinio akto moteris turėdavo atsistoti ir pašokinėti iš pradžių ant vienos kojos, po to – ant kitos, kad sperma iš makšties išbėgtų ir nepatektų į gimdą.“, - pasakojo ginekologė.

Hormoninei kontracepcijai pritaria ne visi ginekologai

Tuo tarpu Kauno klinikų akušeris ginekologas dr. Eimantas Švedas nėra toks entuziastingas hormoninių kontraceptikų atžvilgiu. Anot jo, apie oralinių kontraceptikų pašalinį poveikį kalbama jau 35 metus, tačiau moterys dažniau susigundo reklama nei įsiklauso į mokslininkų abejones. Anot mediko, dėl masinio hormoninių kontraceptikų vartojimo jaunoms moterims tenka gelbėti gyvybes dėl arteriją užkimšusio krešulio, taip pat dažnėja jaunų moterų insultų. Visi šie simptomai pasireiškia todėl, kad 4 proc. moterų turi genetinį polinkį į krešulių susidarymą, o kontraceptikai šią riziką padidina šimtus kartų. Mat jie tirština kraują. Todėl kontraceptikus vartojančioms moterims E. Švedas primygtinai siūlo mesti rūkyti. Mat nikotinas siaurina kraujagysles.

Nevienareikšmiai ginekologų bendruomenėje vertinamos ir hormoninės spiralės. Vieni medikai jas linkę siūlyti tik jau gimdyti nebeketinančioms moterims, nes esą po jų sunku pastoti, kiti tikina, kad tai ne tik puiki apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė, bet ir padeda esant gausioms ir skausmingoms mėnesinėms.

Šiuolaikinių natūralaus šeimos planavimo metodų patikimumas prilygsta hormonams

Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) mokytoja Elena Kosaitė-Čypienė, šį metodą sėkmingai taikanti jau šešerius metus, įsitikinusi, kad jis gali būti puiki atsvara hormoninei kontracepcijai. Anot jos, besivystantis mokslas leido jį taip ištobulinti, kad šiandien tyrimais įrodytas NŠP efektyvumas siekia 99,6 proc. Taigi jis prilygsta hormoninei kontracepcijai. Šiuolaikinis metodas apima trijų vaisingumo požymių stebėjimą – kūno temperatūros, gleivių ir gimdos kaklelio pokyčius. Tiesa, pašnekovė pripažino, kad tam ryžtasi mažuma moterų.

„Šio metodo patikimumą analizavo tarptautinis tyrimas. Tyrimui poros buvo atrinktos labai kruopščiai – kad jos būtų vaisingos, turinčios reguliarių santykių ir pan. Jos buvo apmokytos NŠP metodo ir dvejus metus stebėjimo centras kas mėnesį rinko jų vaisingumo duomenis – pačių pildytas lenteles su informacija apie kūno pokyčius. Tyrimą koordinavo keturi universitetai – du Vokietijos ir po vieną Ispanijos bei Jungtinės Karalystės. Tyrimas parodė, kad jeigu poros yra tinkamai apmokytos, žmonės laikosi taisyklių, pavyzdžiui, vaisingu metu neturi santykių su nutrauktu lytiniu aktu ar prezervatyvu, iš tūkstančio moterų pastoja tik 4“, - aiškino pašnekovė.

Pasak E. Kosaitės-Čypienės, vis dar gajus mitas, kad šis metodas netinka moterims, kurių ciklas nereguliarus. Tačiau reguliarų ciklą, jos teigimu, pasaulyje turi vos 3 proc. moterų. Nors stresas, įtampa, netvarkingas gyvenimo būdas gali paveikti vaisingumo procesus, NŠP mokytoja tikina, kad labai tvarkingai gyventi reikia tik savaitę per mėnesį – prieš ovuliaciją.

NŠP metodas įpareigoja minėtus tris kūno pokyčius stebėti kiekvieną dieną. Maždaug po metų galima pereiti tik prie vaisingojo laikotarpio stebėjimo, kuris trunka 10-12 dienų per mėnesį. Anot NŠP mokytojos, ši procedūra trunka maždaug tiek pat, kiek dantų valymas.