Tie patys dabartinės ekspedicijos dalyviai 2010-aisiais apžiūrėjo Šaltiškių molio karjere atidengtą Triaso periodo sluoksnį ir rado krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių.
Šis roplys gyveno maždaug prieš 220-240 mln. metų, o tokio senumo gyvūno liekanų iki šiol Lietuvoje niekur nebuvo rasta. Dabartinėje ekspedicijoje Šaltiškiuose mokslininkai aprašinėjo uolienas, ypač susidomėjo molio sluoksniu, kuris yra Triaso periodo viršutinė atodangos riba.
Pasak Vilniaus universiteto mokslininko Jono Satkūno, Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra surašę per 300 gyvių rūšių.
Mokslininkai prognozuoja, kad žinia apie fitozauro liekanas ir toliau kels pasaulio mokslininkų domėjimąsi jų radimviete - Šaltiškių molio karjeru, kuris iki šiol ir taip traukė tyrinėtojus aptinkamomis tipinėmis jūrų faunos liekanomis.