Taip yra todėl, kad kalbėdami narcizai sudaro pasitikinčio savimi ir netgi žavaus žmogaus įspūdį. Taip pat narcizai sugeba gerai pasirodyt interviu metu.
„Tai yra vienintelė vieta ir laikas, kuomet yra priimtina save aukštinti, kalbėti apie darbus, kuriuos nuveikei, ir niekas į tai nežiūrės kreivai. Tiesą sakant, to ir laukiama iš kandidatų“, sako Nebraskos-Linkolno universitete vadybą dėstantis asistentas-profesorius ir atlikto tyrimo bendraautorius Piteris Harmsas. – „Paprastai tariant, tiems, kurie mėgsta tai daryti, pasiseka labiau, negu tiems, kurie nemėgsta.“
Savimylos buvo gerai įvertinti už gestikuliavimą ir šypsenas. Gestai ir veiksmai buvo tarsi tiltas į imančio interviu žmogaus jausmus – jie sukūrė patikimo ir mėgstamo kandidato įvaizdį.
Harmso nuomone, tai parodo, kas (narcizai) laimi, tai būdas, kuriuo tu pateiki save. Šie rezultatai tiesiog atskleidžia, kaip sunku efektyviai apklausti kandidatus, ir kaip mes galime klysti, kuomet vertiname pokalbį. Mes galbūt visai nenorime pasisamdyti narcizų, bet galiausiai tai padarome, mat jie atrodo savimi pasitikintys ir gabūs.“
Tačiau tokia tendencija gali ilgainiui sukelti didelių problemų organizacijos tarpusavio santykiuose, mat savimylos gali kelti problemų kolektyve.
„Apskritai mes praktiškai nerandame įrodymų, kad narcizai yra daugiau ar mažiau efektyvesni darbuotojai. Tačiau kuo mes esame užtikrinti, tai jie gali ardyti ir naikinti kolektyvą, kuomet reguliariai bendrauja su kitais žmonėmis. Jeigu visa kita pokalbio metu atrodo daugiau mažiau vienodai, patarčiau vengti samdyti tokius žmones“ – teigia Harmsas.
