Nacionalinis radijas ir televizija keičia veidą: nauji logotipai ir vardas

„LRT Televizija“, „LRT Kultūra“, „LRT Lituanica“, „LRT Klasika“, „LRT Radijas“, „LRT Opus“. Tokie naujieji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kanalų pavadinimai. Kartu su Londono Olimpinių žaidynių pradžia LRT pristato ne tik naujus kanalų pavadinimus, bet ir logotipus. Apie tai – DELFI pokalbis su LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi.

– Kodėl nusprendėte persivadinti?

– Esame didelė žiniasklaidos įmonė, valdome 7 medijas – 3 televizijos kanalus, 3 radijo, interneto portalą. Iki šiol pavadinimai buvo labai išskaidyti.

Tai sprendimas priminti, pranešti, kad esame viena didelė šeima – LRT. Norime, kad žiūrovai, klausytojai, ką beįsijungtų, žinotų esantys su LRT. Kaitos tikslas – sustiprinti mūsų pagrindinį pavadinimą.

Nesakyčiau, kad tai labai nauja idėja – maždaug prieš dešimtmetį buvo ženkliukas LRT. Paskui jo atsisakyta ir ženklai išskaidyti.

Žmonės pradėjo nustebti, kad mums priklauso „Opus 3“. Kartą net Seime teko aiškinti, kad „Opus 3“ – mūsų radijo stotis. Štai antro LTV kanalo ženkliukas visai neteikia informacijos – yra skaičius 2, kartais gali pagalvoti, kad tai kitos šalies televizija. LTV – oficialus Latvijos televizijos pavadinimas. Arba „LTV World“ – dabar jis neduoda jokios informacijos, ypač lietuviškai nesuprantančiam žiūrovui.

Beje, Ir Europos transliuotojų sąjungoje (EBU), ir tarptautinėse sutartyse mes esame LRT. Turime ir paslėptą simbolių LRT prasmę: Lietuvos Respublikos transliuotojas. Panašiai su BBC, lygiai tokia pat situacija su Estijos visuomeniniu transliuotoju.

– Kiekvienai organizacijai logotipo keitimas – iššūkis ir rizika. Kaip, manote, naujoves priims žiūrovai ir klausytojai? Tarkime, nebeliks istorinio Lietuvos radijo pavadinimo.

– Dėl Lietuvos radijo – tai nėra toks istorinis pavadinimas. Juolab, Lietuvos radijas ir nedingsta. Lietuvos radijas per savo istoriją nuo 1926 m. visaip vadinosi. Juk ir pirmieji šaukiniai iš Kauno nebuvo „Kalba Lietuvos radijas“ – skelbta „Alio, alio. Radijo Kaunas-Lietuva“.

Jis tampa LRT, o šiose raidėse parašyta „Lietuvos radijas ir televizija“.

Tai yra pokytis, bet ne pakeitimas. Tai įtvirtinimas to, kas yra. Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme neegzistuoja jokių kitų darinių, tik LRT. Ši idėja ir gimė skaitant įstatymą.

– Naujų ženklų startas sutampa su Olimpinių žaidynių pradžia. Kodėl? Kartu keičiate ir vinjetes?

– Prisistatome pradėdami transliuoti Olimpines žaidynes, kada bus didžiausias žiūrimumas. Manome, kad jau po Olimpinių žaidynių visi žinos, kad žiūri ir klauso LRT.

Pakeisti vinjetes buvo numatyta dar mano rinkiminėje programoje. Jos jau tada buvo praktiškai pasenusios. Tačiau atėjo krizė ir reikėjo galvoti, kaip išgyventi, o ne apie plėtrą. Manau, ateityje vinjetės turėtų keistis dažniau. Tai seniai pribrendęs reikalas visomis prasmėmis.

– Kiek visa kaita kainuos?

– Kadangi didžioji dalis buvo daroma praktiškai savo jėgomis, tai kainuos, sakyčiau, labai nedaug – keliasdešimties tūkstančių ribose. Iki šiol mus šiek tiek stabdė baimė, kad tai pareikalaus labai daug lėšų. Bet radome būdų, kaip tą padaryti už pinigus, kuriuos esame pajėgūs skirti dabartinėje padėtyje.

Tai bet kuriuo atveju turėtų atsipirkti. Jeigu tai pavyks, tikiuosi, pavadinimų ir logotipų nereikės keisti ilgai.

– Kaip apibūdintumėte dabartinį LRT? Štai dalis politikų ir visuomenininkų pastaruoju metu LRT dažnai kaltina angažuotumu ir panašiai...

– Tai nėra objektyvi realybė. Nė viena apklausa to neparodo. Atvirkščiai – girdžiu pasakymus, kad tai vienintelis televizijos kanalas, kurį nebaisu įsijungti. Tai yra privalumas. Aišku, mes šiek tiek konservatyvesni, bet tam tikra prasme esame moderniausi.

Jeigu aš dabar savo iPade'e sėdėdamas užsienyje galiu tiesiogiai žiūrėti Lietuvos televiziją, tai, manau, labai svarbu. Arba savo telefone, jei geras interneto ryšys, praktiškai bet kur pasaulyje LRT gali neštis kartu su savimi. Tokiu būdu padedame ir emigrantams – yra visos galimybės mus matyti ir girdėti kur bebūtum. Galima sakyti, kad LRT visada su tavimi.

Mes tarp įtakingiausių, tarp patikimiausių, tarp objektyviausių. Kas yra LRT – sakyčiau, pirma, patikima, tavo.

Apie logotipų spalvas ir reikšmes

Vektorius ir trys raidės – nekintama prekės ženklo LRT logotipo dalis. Kiti prekės ženklo logotipai kuriami pagal tą patį šabloną, tik po raidėmis pridedamas atitinkamas užrašas ir parenkama geriausiai kanalo charakterį atspindinti spalva.'

Kanalui „LRT Kultūra“ priskiriama vyšninė spalva simbolizuoja turtingumą, rafinuotumą ir eleganciją. Skelbiama, kad tai kanalas, turintis ypač daug medžiagos apie pažinimą ir savęs puoselėjimą.

„LRT Lituanica“ logotipas – sodrus ir vasariškai žalias. Ji tapatinama su Lietuvos, kaip daug žalumos turinčios šalies, identitetu. Išeivijos lietuviams ši spalva turėtų dvelkti gimtine.

„LRT Televizijai“ priskiriama ryškiai mėlyna spalva. Tai solidi, akies nerėžianti, konkreti informacijos spalva.

Radijui „LRT Klasika“ priskiriama violetinė – brandi, kilminga spalva, atspindinti sukaupto turinio gausą ir vertę.

„LRT Radijui“ priskiriama skaisčiai raudona spalva. Tai atvira, drąsi, dėmesį sutelkianti spalva, kurios karštis ir gyvybingumas atspindi „LRT Radijo“ pateikiamą informaciją.

Radijui „LRT Opus“ priskiriama oranžinė – jaunatviška energija trykštanti spalva, kuri geriausiai atspindi kanalo paskirtį ir auditoriją.

Portalui „LRT.Lt“ priskiriama skaisčiai žydra spalva, nes internetas asocijuojasi su begaliniu pasauliu, beribiu dangumi.