Šią vasarą iš daugelio Lietuvos regionų sulaukėme pranešimų apie neperinčius ir lizdais nesidominčius baltuosius gandrus. Jų pulkai ramiai vasarojo laukuose, braidė po pievas, lydėjo dirbančią žemės ūkio techniką. Žmonės klausė: kas atsitiko šiems gandrams, kodėl jie neprisijungia prie kitų, užimtų vasaros rūpesčiais?
Klausimas ne iš lengvųjų, nes žieduotų paukščių tuose pulkuose nebuvo pastebėta, spręsti apie jų kilmę ir amžių teko spėliojant. Į dalį klausimo atsakyti padėjo stebėtų paukščių elgsena – jie nesudarinėjo porų, nebandė ieškoti vietų lizdams, todėl buvo galima spėti, kad tai – jauni, dar nesubrendę paukščiai. Tiesa, kartais tokie pulkeliai susideda iš porų netekusių vienišių gandrų; net ir gyvendami ne poromis, jie būna išsaugoję šiam metui būdingą dauginimosi instinktą, bando sukti lizdus.
Iš kur atsirado nesubrendusių, perėti dar negalinčių gandrų pulkai? Panašu, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių nemažai pernykščių ir antramečių, dar nesubrendusių jauniklių neliko vasaroti kaip įprastai – Afrikoje, pietryčių Azijoje, o patraukė į savo ir savo tėvų gimtinę. Žinoma, toks sugrįžimas jiems nereiškė nieko daugiau, kaip galimybę pailsėti, maitintis ir bręsti.
Prie Lietuvoje perinčių maždaug 20 tūktančių baltųjų gandrų porų prisidėję dar 1 – 2 tūkstančiai neperinčių paukščių gerokai pamažino vabzdžių, pelių ir pelėnų, varlių, įvairių roplių skaičių. Gali būti, kad šie paukščiai išskris šiek tiek anksčiau - tokie atvejai jau pastebėti.
Liepos viduryje nemažai vasarojusių baltųjų gandrų pulkelių ėmė byrėti. Šiuo metu pastebėtas įdomus reiškinys – jauni paukščiai ėmėsi sukti lizdus. Vietas jie pasirinko ant elektros stulpų, bokštų, stogų ir kaminų. Kad jie yra niekada lizdų nesukę paukščiai, liudija tai, jog lizdai yra nerišlūs, byrantys, be medžiagos sluoksniavimo. Paukščiai šiuos savo statinius dažnai palieka keletui dienų, po to sugrįžta, bet lizdu rūpintis neskuba. Jauniklius perintys ir auginantys gandrai savo lizdus stato, nauja medžiaga papildo visą vasarą.
Ar šie dar nesubrendusių statytojų lizdai išliks? Ko gero – ne, nes juos išdraskys rudens ir žiemos vėjai. Be to, pavojingose vietose sunešta lizdui skirta medžiaga gali būti pašalinta ir žmonių – iš esmės, kol kas tai dar ne lizdai. Daug geriau gandams išskridus dalį jų išardyti, pakelti ant sulpų, įrengti tvirtus pagrindus. Bet kuriuo atveju, gandrų lizdų vietą parinkti privalome padėti ir mes.
Baltieji gandrai Lietuvoje gyvens dar mėnesį. Per tą laiką užaugs jaunikliai, išskris jauni, dar nesubrendę paukščiai. Liks tik negrabūs lizdai - pirmieji jų gyvenime statybos bandymai.
Šiek tiek pasimetę gandrai užfiksuoti gamtininko S. Paltanavičiaus vaizdo įraše:
