Vasarai atėjus atšilęs oras ragina švęsti įvairiausias progas – šiuo metu itin padaugėja vestuvių, krikštynų, moksleiviai ir studentai švenčia mokyklų ir universitetų diplomų įteikimą. Kaskart pirkti naują apdarą – labai brangu, tad norintiems puošniai atrodyti visomis progomis savo paslaugas siūlo proginių drabužių nuomos punktai. Nors ne visi į tokią paslaugą žvelgia palankiai, salonų savininkai sako klientų stygiumi, ypač šiltuoju metų laiku, nesiskundžiantys, ir tikina, kad ši paslauga – puiki išeitis visiems švenčių dalyviams. Jų teigimu, nuomos salonuose galima rasti ir madingų bei prabangių drabužių, o kai kur – ir susitarti, jog drabužis būtų dėvimas pirmą kartą ar pataisytas pagal jį besinuomojančio žmogaus figūrą.
Nuomotis – perpus pigiau
Renata Korkut – Gerasimovič, proginių drabužių nuomos salono „Milagro“ savininkė, sakė, kad nors šiuo verslu užsiima dar neilgai, mano, jog vasarą nuomos mastai itin išauga. Jos teigimu, vienas didžiausių drabužių nuomos privalumų – tai, jog šventėje galima pasirodyti su prabangesne, išskirtine suknele. „Manau, jog visų pirma nuomą lemia pinigai – gali išsinuomoti prabangesnę suknelę nei už tuos pačius pinigus nusipirktum. Suknelės bus išskirtinės, o jei nuvažiuosi į turgų ir ją nusipirksi ten, gali būti, kad būsi su tokia pat suknele kaip ir kita viešnia“, - sakė ji. R. Korkut – Gerasimovič patikino, kad jos salone suknelę išsinuomoti yra maždaug perpus pigiau nei įsigyti naują.
Jonavoje vestuvinių ir proginių drabužių nuomos salonui vadovaujanti Jolita Asipauskienė pritarė kolegei – nuomotis suknelę, jos manymu, tikrai išmintingiau nei įsigyti naują. „O kam pirkti? Pavyzdžiui, moteris nusipirko suknelę už 400 litų ir „ėjo į svočias“ - dabar antrą kartą šios suknelės niekur jau nebedėvės. Ir ką jai dabar daryti: ji neš suknelę į salonus, kad kažkas ją nupirktų. Jeigu ji labai graži, tinkanti, geras dydis, mes ją paimsime, tačiau ne už 400 litų, o už 170 – 180 litų“, - sakė ji. J. Asipauskienė teigė, jog nuomota suknelė gali būti ir daugiau nei perpus pigesnė už pirktinę. „Jeigu proginį drabužį perkame už 300 litų, nuomojame už 120 litų. Kiti nesusiduria su realiomis kainomis ir galvoja, kad nusiperkame už 70 litų, o nuomojame už 120 litų ir taip pinigus uždirbame. Kartais nuoma atsiperka tik iš trečio ar ketvirto karto“, - kalbėjo ji.
Kita pavardės atskleisti nenorėjusi drabužių nuomos punkto atstovė teigė, kad progines sukneles nuomotis pigiau nei įsigyti, tačiau kainos skirtumas priklauso ir nuo pačios suknelės – pavyzdžiui, ar ją reikės taisyti, persiūti. „Bet kokiu atveju nuomotis yra pigiau – žmogaus įsigytas rūbas nebūtinai jam tiks, jis dažnai kreipiasi į siuvėją, už kurio paslaugas reikia mokėti. Jeigu tai yra vestuvinė suknelė, reikia ir pasijonio, ir nuometo, ir papuošalų“, - aiškino moteris. Visgi, jos teigimu, norint, kad drabužį paveldėtų kitos kartos, įsigyti proginį drabužį normalu.
„Reikia galvoti, kokia yra to drabužio paskirtis – jeigu tai bus relikvija, tuomet viskas gerai. Jei ne, nusipirkęs rūbą, jis turės nemažai išlaidų – ir siuvėjos paslaugoms, ir aksesuarams“, - sakė ji. Moters manymu, nuomojami drabužiai tampa itin paklausūs suprastėjus finansinei padėčiai. „Kuo didesnė krizė, tuo didesnė paklausa. Nusipirkti iškilmingą proginį drabužį ir pasikabinti jį spintoje, kur jis jus „terorizuotų“ visus metus, nes jūs jo nė karto neužsidėsite, jau yra prabanga“, - kalbėjo ji.
Peržvelgus nuomos salonų skelbimus, paaiškėjo, kad moterišką vakarinę suknelę vidutiniškai galima išsinuomoti nuo maždaug 80 - 100 litų. Nors vyriškų drabužių pasiūla nuomos punktuose mažesnė, yra specialių salonų, kur ir vyriškos lyties atstovai gali šventei išsinuomoti kostiumą, fraką ar smokingą – šių nuomos kaina siekia nuo 100 – 200 litų.
Išsinuomoti galima ir naują drabužį
Bijantiems gauti sudėvėtą drabužį ar turintiems prietarų apie kitų vilkėtus drabužius, kai kuriuose salonuose galima paprašyti, kad jie būtų pirmieji nuomojamo drabužio dėvėtojai. „Žmonės derina, ką jie gaus – viskas priklauso nuo sutartie sąlygų. Jei jis norės naujo drabužio, taip ir pasakys, o mes, galimybei atsiradus, tokią paslaugą teikiame. Drabužis yra laikomos nenuomojamu iki jūsų rezervuotos dienos, bet tai papildomai kainuoja“, - sakė viena iš nuomos salonų atstovių.
Drabužius valyti draudžiama
Kalbintos nuomos punktų darbuotojos neigė mitą apie mažą šių salonų drabužių asortimentą. Jų teigimu, kolekcijos nuolat papildomos, siekiama išlaikyti rūbų pasiūlą įvairios figūros moterims. „Stengiamės turėti įvairiausių suknelių – nuo XS iki XXXL dydžių. Nėra taip, kad pasibaigus sezonui iš karto užsakinėju naujus apdarus – žiūriu, kokių suknelių reikia, kurias labiau nuomojosi, ko prašo ir kokios spalvos teiraujasi“, - sakė J. Asipauskienė.
Tuo atveju, jei žmogaus pasirinkta drabužis kito renginio metu buvo sugadintas, nuomotojai elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, J. Asipauskienė sakė, kad nepaisant situacijos, ji privalėtų pataisyti arba gauti naują taip pat atrodantį drabužį: „Kiti klientai nenukenčia – nukenčiu aš arba tas, kuris sugadino. Kitam klientui visiškai tas pats - jis išsinuomojo tokį drabužį ir aš jam turiu pateikti lygiai tokį patį. Persiuvame, taisome – aš juk nepasakysiu „atsiprašau, dabar suknelės negausite, nes ją sugadino“.
Tuo tarpu R. Korkut – Gerasimovič teigė apie problemą klientą informuojanti iš anksto. „Jeigu kažkas suknelei atsitinka, tai aš iš anksto įspėčiau, kad atvažiuotų pasižiūrėti, ar dar nori to drabužio, - sakė ji. J. Asipauskienė kalbėjo, kad bandant žmogui išnuomoti sugadintą drabužį, nukentėtų tik pats nuomotojas: „Geriausia reklama yra pats žmogus ir jei vieną kartą mes jam pasiūlysime blogą drabužį ir jis liks nepatenkintas, iš tavęs toks žmogus išsives tris ar keturis klientus“. Pačiam atsidūrus drabužį sugadinusio kliento vietoje, už jį teks papildomai sumokėti ir žalą atlyginti – rūbo nesaugant jis gali atsieiti ir brangiau už naują.
Nuomojamų drabužių privalumas – tai, kad pačiam nereikia rūpintis jų valymu ir lyginimu. Tai kai kuriuose salonuose netgi draudžiama. „Manęs nejaudina visos dėmės – tai netgi ne žala. Pavyzdžiui, pamergės su smala sugadino sukneles, o ji – beveik neišvaloma. Radome tam būdą, jos dalį žalos sumokėjo, o mes patys valome, tvarkome drabužį. Netgi draudžiame jį valyti klientams, kad jie „neužskalbtų“, „neužlygintų“ dėmių, nes paskui patys negalėsime jų išvalyti“, - sakė J. Asipauskienė.
Prekybininkai: sunkiau išsinuomoti kokybiškus drabužius
Tuo tarpu prabangių drabužių parduotuvių savininkai sako, jog nuomotis vertėtų ne visada. Jų teigimu, nuomojami drabužiai dėl verslo specifikos savo kokybe dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. „Nuomai rūbų specifika yra kita. Jie turi būti ilgalaikiai, iš patvarių audinių, lengvai valomi, tad iš karto „atkrenta“ natūralūs šilkai, natūralūs geros kokybės audiniai“, - kalbėjo prabangių rūbų salono „Emocija“ vadybininkė Edita Žeromskienė.
Jai pritarė ir kita, vardo atskleisti nenorėjusi prabangių drabužių salono pardavėja: „Pas mus, pavyzdžiui, drabužių audiniai yra prabangūs, natūralūs. Skirtumas didelis – iš nuomos salono „dėvėsime sintetiką“, - sakė ji. Moters teigimu, tai, ar drabužis nuomojamas salone, ar perkamas, priklauso ir nuo kliento skonio: „Čia skonio reikalas: jei jis norės išskirtinio rūbo, eis į prabangias parduotuves. Įvairių nuomų salonų yra, tačiau juose rasti išskirtinę suknelę tikrai labai sudėtinga“.
E. Žeromskienės manymu, tai, jog prabangių drabužių salonuose apsiperka tik labai turtingi žmonės, tėra mitas. „Kaip sakoma, nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus. Manau, tokiu devizu reiktų vadovautis, nes nusipirkus kokybiškus daiktus, juos galima išnaudoti ir susikurti savo įvaizdį. Iš vienos pusės juos galima panaudoti įvaizdžio tikslais, iš kitos – geras drabužis ir tarnauja ilgiau. O nuoma – išleidi pinigus, bet to daikto vis tiek negauni“, - kalbėjo moteris. Jos teigimu, klientės neturėtų bijoti su tuo pačiu rūbų pasirodyti keliskart. „Manau, kad tai išpūsta. Aišku, moterys visada nori atrodyti naujai, išskirtinai, bet galima leisti kai kuriems modeliams „pailsėti“ ir apsirengti juos po pertraukos“, - teigė ji.
