Susiviliojome lenkų kelionių organizatoriaus paskutinės minutės pasiūlymu keliauti į puikią šalį – Kroatiją. Išvykome liepos pradžioje, 7 dienoms. Deja, įspūdžius aš ir mano draugas sukūrėme patys. Be „Itakos“ pagalbos. Tikrai nemanėme, jog paskutinės minutės pasiūlymas gali prilygti vakarykščiams pietums. Patraukli kelionės kaina visgi - ne labdara, taigi kiek pigesnis, tačiau 1250 Lt vienam žmogui atsiėjęs kelialapis, reikalauja atitinkamos paslaugų kokybės. Tiesa, už šią kainą gavome 3 žvaigždučių viešbutį „Hotel Adria“ Vela Lukos kurorte ir neva „viskas įskaičiuota“ paslaugas. Bet kaip vėliau paaiškėjo, į tą „viskas įskaičiuota“ – neįskaičiuotas net geriamas vanduo.
Bandėme ieškoti kokybės, bet paieškos užtruko. Viešbutis, švelniai tariant, klaikus: rankšluosčiai purvini, kondicionavimo sistema neveikė taip, kaip turėtų veikti, o viešbučio siūlomas maistas vertas atskiro straipsnio.
Nesu gurmanė, tačiau tai, ką teko valgyti man ir mano draugui, mes atsiminsime dar ilgai (žinoma, ne gerąja prasme). Jis vargiai siekė eilinės kaimo valgyklos lygį: maistas būdavo atšalęs, gaminamas naudojant žemiausios kokybės produktus, neskanus ir neestetiškai pateiktas. Nors buvo parašyta, kad gausime „all inclusive“ paketą, patiekalų galėjome ragauti tik tam tikromis valandomis. Tai joks praradimas, nes maistas buvo klaikus ir jo nesinorėjo valgyti. Visgi faktas, jog ne „valgymo valandomis“ negalėjome gauti elementaraus geriamojo vandens, mus labai nuvylė. Už vandenį teko mokėti papildomai. Vienintelis teigiamas dalykas - paslaugus, tačiau angliškai nė truputį nenutuokiantis, personalas. Beje, kiek leidžia mano lenkų kalbos žinios, supratau, kad kartu keliavę lenkai šį viešbutį ir jo paslaugas keikė net labiau nei mes.
Nevykome ir į ekskursijas, nes kainos mums pasirodė neadekvačios – jos apie du kartus skyrėsi nuo tų, kurias galima įsigyti iš kitų ekskursijų organizatorių mieste. Taip pat autobusai buvo be oro kondicionavimo sistemų (tuo įsitikinome kelis kartus – kai lauke daugiau nei 30 laipsnių karščio, kaip galima kankinti turistus metalinėse skardinėse?), dėl to nebuvo jokio noro rizikuoti ir mokėti didelius pinigus už 8-10 valandų pirtį, keliaujant iki Dubrovniko ar Juodkalnijos, ar autobuse dar kartą prarasti savo turtą. Dar kartą – nes viename, kuris vežė iš Vela Luka iki Korčulos, palikome fotoaparatą. Pastebėjome iškart išlipę, grįžome, tačiau vairuotojas jo „nerado“. Gaila ne fotoaparato - jis nebuvo labai vertingas, tačiau ten užfiksuotų kelionės akimirkų.
Ūpą gadino ir kelionė per kaimyninę Lenkiją. Galbūt naiviai tikėjomės, jog radę pigią kelionę iš Varšuvos taip pat nebrangiai pasieksime ir Lenkijos sostinę. Visgi teko sumokėti po 80 Lt už autobuso bilietus Vilnius - Varšuva ir dar beveik dvigubai tiek (po 143 Lt) už kelionę namo, į Vilnių. Rasti pigią kelionę į Lenkijos sostinę paskutinę minutę beveik nėra galimybių.
Tokie pasivėžinimai Lenkijos apylinkėmis pareikalavo papildomo laiko. Iš Vilniaus išvykome 21 val. vakaro, Varšuvą pasiekėme 6.30 val. ryte. Į šį laiką įeina valanda kamštyje, kuris susidarė, nes buvo gesinamas degantis lietuvių vilkikas su mašinomis. Kiek pamiršę pirmuosius kelionės per Lenkiją „džiaugsmus“, su jais vėl susidūrėme parskridę į Varšuvą. Iš miesto pajudėjome 2 val. nakties – „vos“ valandą laukę vėluojančio autobuso. Vilnių pasiekėme 11 val. priešpiet. Galbūt taip neskaudėtų, jei bendras kelionės laikas nebūtų pareikalavęs beveik paros keliavimo į priekį ir dar tiek pat atgal. Minus dvi dienos atostogų sąskaita, t.y. vietoje 9 dienų atostogų lieka tik 7 „gryno poilsio“ – tik ne šiuo atveju, nes poilsį gadino visos tos detalės, kurias aprašiau.
Tiesa, iki visiško košmaro trūko visai ne daug – kelionės viduryje iš Lietuvos paskambino draugė ir pranešė, kad Lenkijoje bankrutavo kelionių organizatorius, su kuriuo mes iškeliavome į Kroatiją. Ačiū Dievui, šokas buvo trumpalaikis – greitai išsiaiškinome, kad bankrutavo ne „Itaka“, o kitas organizatorius Lenkijoje, „Sky Club“. Nors, tiesą sakant, su tokia paslaugų kokybe „Itakai“ gero gyvenimo nedrįsčiau prognozuoti.
Kelionės organizatoriams, lenkų agentūrai „Itaka“, siūlyčiau pasidomėti, kaip ir kur apgyvendinami bei maitinami jų turistai, ir kokiais autobusais jie priversti nekomfortabiliai keliauti į nepagrįstai brangias ekskursijas, kadangi, panašu, šiuo metu savo darbą jie vertina itin atsainiai.
Pabaigai – įdomiausia matematika, juk svetimus pinigus skaičiuoti visada įdomu. Arba kaip kelionė „viskas įskaičiuota“ virto dvigubomis išlaidomis nei planuota. Kelionės išlaidos porai:
- 2500 Lt kelionė iš Varšuvos į Kroatiją (3 žvaigždučių viešbutis „Hotel Adria“), „viskas įskaičiuota“ su Lenkijos kelionių organizatoriumi „Itaka“.
- 446 Lt kelionė autobusu Vilnius – Varšuva ir atgal.
- 2370 Lt kitos išlaidos – maistas kitur, tik ne viešbutyje, transportas Kroatijoje, keltai į salą ar iš salos ir kt.
- Prastos emocijos – nemokamai.
Iš viso porai išleidome 5316 Lt.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!