Keliaujant sostinės Tuskulėnų gatve, iki šiol akį patraukdavo gražus renovuotų daugiabučių vaizdas, tačiau dabar dėmesį sukausto ir netikėtai atsiradę grafičiai. Grafičių meistrais save vadinantys asmenys vis dažniau renkasi kuo švaresnes sienas, kad jų teplionės būtų kuo ryškesnės ir iš kuo toliau matytųsi.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad miesto savivaldybė nuo grafičių gelbėja tuos statinius, kuriais naudojasi savivaldybė, taip pat paminklus, paminklines lentas, tiltus ir viadukus. Kitų statinių naudotojus savivaldybė ragina pačius susitvarkyti pastatus. Būtent tokia prievolė yra nustatyta Statinių tinkamos priežiūros taisyklėse.
Kaip tvirtina sostinės savivaldybės atstovai, rizikos zonomis dėl grafičių yra laikomos mokyklos, senamiesčio pastatai, elektros pastotės, apleistos statybvietės bei požeminės perėjos.
Deja, miesto Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams nei pernai, nei šiais metais dar nepavyko pagauti nei vieno nelegaliai piešusio asmens. „Piešėjai dažnai renkasi tamsų paros metą, kad būtų mažiau pastebimi, tuo metu Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai dirba ne visą parą“, - aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus specialistė Eglė Daugėlaitė.
Saugosis kameromis
Namo bendrija, norėjusi bet kokiais būdais sugauti vandalus, net siūlė piniginį atlyginimą tiems, kurie suteiks naudingą informaciją apie namo sienos niokotojus. Paskaičiuota, kad grafitis namui pridarė 4,2 tūkst. Lt žalos.
DELFI kalbintas Alytuje prieš trejus metus atnaujinto namo bendrijos atstovas Marius Grišmanauskas teigė, kad sulaukė keleto skambučių dėl birželį atsiradusio grafičio, tačiau konkretaus nusikaltėlio pagauti kol kas nepavyko.
„Istorija dar nesibaigė. Sulaukėme kelių skambučių, pasakė porą asmenų, kurie galėjo tai padaryti, bet konkretaus vandalo braižas nebuvo atpažintas. Pavardes perdavėme policijai ir jie dabar aiškinasi“, - pasakojo alytiškis.
Vyras teigė, kad po tokio piešėjų išpuolio susirinkę namo gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras, kurios stebėtų aplinką. Kaip tik šiuo metu svarstomi variantai kur ir kokias vaizdo kameras pirkti.
„Didžiausia problema yra ta, kad gyventojai nerašo pareiškimų policijai. Iš policijos atstovų girdėjau, kad dėl vieno namo jie pajėgų nemes. Jei visi kreiptųsi į policiją, nuostolių suma išaugtų ir tuomet policija pradėtų kovoti“, - kalbėjo M. Grišmanauskas.
Renovuotas namas – kaip švari drobė
Alytaus gyventojas teigė, kad po užrašo atsiradimo ant pastato reagavo greitai – grafitis buvo panaikintas per parą. Įmonei už darbą teko iš namo gyventojų kišenės sumokėti apie 400 Lt.
„Jiems (grafičių piešėjams – DELFI) naujai nudažyti namai – švarus plotas piešti, kaip tapytojui švari drobė“, - kodėl tepliotojai pamėgo renovuotus namus, bandė spėlioti pašnekovas.
Taip pat M. Grišmanauskas pastebėjo, kad jų namas neapipaišytas išbuvo beveik trejus metus. „Sakyčiau, tai geras rezultatas. Gal visgi grafičių piešėjai yra šiek tiek protingesni ir įvertina žmonių triūsą, kai sutvarkoma aplinka“, - pridėjo jis.
„Tačiau jiems svarbiausias pripažinimas, kad jų darbai būtų matomi, todėl geriausias būdas kovoti su grafičių piešėjais – iš karto jų darbus pašalinti“, - patarė alytiškis.
DELFI primena, kad už grafičių piešimą asmuo gali būti baudžiamas tiek pagal baudžiamąjį, tiek pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksus. Statinius apipaišantiems asmenims gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas iki dviejų metų, įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. Lt.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai metais Vilniuje buvo surašyti 36 administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl grafičių. Taip pat per praėjusius metus pagauti 7 nepilnamečiai, piešę neleistinose vietose. Administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jų tėvai.
Nuo 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kelias vietas, kuriose galima piešti grafičius. Tačiau tokia veikla leidžiama užsiimti nuo 8 val. ryto iki 10 val. vakaro.
Vietų, kuriose galima piešti grafičius, Vilniuje sąrašas:
- ant Neries upės prieplaukos, esančios tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų (iš Olimpiečių gatvės pusės) sienos;
- ant požeminės perėjos prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (Konstitucijos g. 25) požeminės dalies sienų;
- ant Pilaitės riedlenčių parko statinių, esančių priešais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją (Vydūno g. 17A);
- ant požeminės perėjos Oslo gatvėje prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Šiltnamių g. 29) požeminės dalies sienų;
- ant požeminės perėjos, esančios prie Vingio parko, šalia S.Konarskio gatvės požeminės dalies sienų.
