Kortelėmis naudojasi vis dažniau, bet latvių ir estų dar neprisiveja
Banko duomenimis, Lietuvos senjorai kol kas rečiau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje naudojasi banko kortele. Vyresnio amžiaus sulaukę banko klientai Lietuvoje kortele apmoka tik kiek daugiau nei 10 proc. visų savo mėnesio išlaidų, tuo tarpu Latvijoje – 19 proc., Estijoje – net 37 proc.
Dažniausiai kortelę banko klientai senjorai naudoja atsiimdami grynuosius pinigus bankomate. Banko duomenis, šių metų gegužės mėnesį bent kartą bankomatu pasinaudojo 65 proc. senjorų. Kiek daugiau nei penktadalis (23 proc.) bent kartą atsiskaitė ja už prekes ar paslaugas. Vyresnio amžiaus kortelių naudotojai per mėnesį vidutiniškai septynis kartus atsiskaitė kortele už prekes ir paslaugas ir penkis kartus apsilankė prie bankomato.
Atsargiai žiūri į naujoves
„Vyresnio amžiaus žmonės paprastai yra apdairesni, atsargesni. Juk jie turi daugiau gyvenimiškos patirties, todėl sprendimus priima atsakingai, nepuola strimgalviais paskui kiekvieną naujovę. Normalu, kad į elektronines finansines paslaugas jie žiūri atsargiai – juk tai susiję su jų pinigais. Pastebime, kad vyresni žmonės, pramokę naudotis elektroninės bankininkystės priemonėmis, nė kiek nenusileidžia jaunimui – puikiai moka naudotis kortele, pasitikrinti sąskaitos likutį, apmokėti mokesčius interneto banke. Todėl apmaudu, kad kai kurie jų nepagrįstai nuvertina save, sakydami „aš tam per senas, man jau per vėlu mokytis“. O juk mokytis niekada nevėlu. Mano pačios mama jau senai naudojasi interneto banku sąskaitų peržiūrai, o prieš trejus metus pradėjo aktyviai naudotis kortele. Dabar šiais įrankiais ji naudojasi tikrai ne ką prasčiau nei aš. Už visus pirkinius, kur tik yra tam galimybė, atsiskaito kortele, interneto banke moka mokesčius ir sudaro terminuotus indėlius. Ir dar išmokė visas savo drauges“, – pasakoja „Swedbank“ atstovė O. Bertašienė.
Banko atstovė sako, kad kai kurie senjorai klaidingai įsivaizduoja, kad naudotis bankomatu ar atsiskaitinėti parduotuvėje kortele yra pernelyg sudėtinga. „Iš vyresnio amžiaus mūsų klientų kartais tenka sulaukti klausimų dėl kortelės PIN kodo – kai kurie baiminasi, kad gali jį pamiršti, domisi, ar atsiskaitant kortele pirkimo čekyje arba kortelių skaitytuve nėra fiksuojamas jų suvedamas kodas. Iš tikrųjų toks atsargumas yra sveikintinas – jis rodo atsakingą požiūrį į asmeninius finansus. Nemažai daliai jaunesnių žmonių vertėtų to pasimokyti. Na, o pačias abejones greitai išsklaidome paaiškindami, kad niekas kitas be kortelės naudotojo jam suteikto PIN kodo nežino ir jis nėra fiksuojamas atsiskaitinėjant kortelėmis. Be to, pasikeisti pernelyg sudėtingą PIN kodą į lengviau įsimenamą kombinaciją galima bet kuriame bankomate“, – teigia „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Rūpinasi pinigų saugumu
Svarbus argumentas, skatinantis senjorus pradėti naudotis kortele, yra saugumas. Pametus ar praradus kortelę, pinigai joje lieka saugūs. „Nežinant PIN kodo atsiskaityti mokėjimo kortele Lietuvoje neįmanoma. Anksčiau užtekdavo parašo, dabar Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, bet kur atsiskaitant kortele privalu suvesti PIN kodą. Jeigu PIN kodo nebūsite užsirašę ir pasidėję prieinamoje vietoje, jūsų kortele niekas negalės pasinaudoti. Dėl to laikyti pensiją su kortele susietoje sąskaitoje yra saugiau nei piniginėje ar namuose – sumažėja tikimybė tapti kišenvagių ar kitokių piktavalių taikiniu. Džiugu, kad vis mažiau senjorų kas mėnesį eina į banko skyrius atsiimti pensijos. Tai rodo, kad jie jau įvertino mokėjimo kortelės privalumus“, – pabrėžė O. Bertašienė
Padeda sutaupyti ir pinigų, ir laiko
„Vyresnio amžiaus žmonės į piniginius reikalus žiūri atsakingai, todėl paprastai yra taupūs ir apdairūs. Todėl jiems svarbus ir kainos aspektas. Pavyzdžiui, viena garbingo amžiaus klientė, aktyvi elektroninės bankininkystės naudotoja, suskaičiavo, kad mokėdama komunalinius mokesčius internetu per metus ji sutaupo daugiau nei 50 litų. Tiek ji sutaupo transporto išlaidoms, kurios būtų neišvengiamos pačiai vykstant į banko skyrių, bei mokėdama mažesnius paslaugų įkainius ar naudodamasi tiesioginiu debetu, kuris yra nemokamas“, – sakė O. Bertašienė.
Pašnekovės teigimu, vyresni žmonės atsiskaitymus kortele pamėgo dar ir todėl, kad nebereikia gaišti laiko skaičiuojant banknotus ir monetas, pavyzdžiui parduotuvėje atsiskaitant už perkamas prekes ar perskaičiuojant grąžą.
Garbingas amžius – ne kliūtis mokytis
„Nėra amžiaus ribos, jei nori išmokti kažką naujo. Pirmą kartą paėmus į rankas mobilųjį telefoną, daugeliui iš mūsų jis atrodė kone neįveikiamas galvosūkis. O šiandien juo naudojasi beveik kiekvienas, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonės. Išmoksta senjorai naudotis ir kompiuteriais, vis daugėja tokių, kurie su anūkais ar vaikais bendrauja per „Skype“ programą, naujienas skaito internete, o laiškus siunčia elektroniniu paštu. Todėl ir elektroniniai bankininkystės sprendimai jiems aktualūs lygiai taip pat, kaip ir jaunimui. Naudotis kortele juk nėra sudėtinga, svarbiausia, kad šalia būtų kas paaiškina ir pamoko“, – sakė O. Bertašienė.
„Swedbank“ praėjusiais metais pradėjo Senjorų finansų akademijos iniciatyvą, kurioje dalyvauja specialiai projektui įdarbinti vyresnio amžiaus žmonės. Akademijos konsultantų amžiaus vidurkis apie 60 metų, o vyriausiajai jų – 74 metai. Šie konsultantai padeda banko klientams senjorams, kuriems trūksta drąsos ir žinių pradėti naudotis kortele, moko juos naudotis bankomatu, elektronine bankininkyste, atsiskaityti kortele. Taip pat parodo ir paaiškina, kaip veikia elektroniniai kortelių skaitytuvai, kaip vyksta pinigų nuskaitymo procesai.
„Pasitarti su bendraamžiu dažnai yra paprasčiau, nes jis geriau supranta tavo nuogąstavimus ir baimes. Pagalba ypač praverčia pirmaisiais kartais atsidūrus prie bankomato ar atsiskaitant kortele. Mūsų Senjorų finansų akademijos konsultantai yra visada pasiruošę padėti vyresniems klientams žengti pirmuosius žingsnius. Tačiau nemažiau svarbu, kad senjorai sulauktų pagalbos ir patarimo iš savo artimųjų – vaikų ir anūkų, kurie naujas technologijas jau perprato. Juk jokiu konsultantu taip nepasitikėsime, kaip sau artimu žmogumi. Būna, kad jaunesni žmonės tiesiog pritingi – pavyzdžiui, jiems atrodo paprasčiau patiems už tėvus ar senelius sumokėti mokesčius nei paaiškinti, kaip naudotis interneto banku. Bet iš tiesų nereikėtų nuvertinti vyresnės kartos žmonių – nei vienas iš mūsų negimstame viską mokėdamas. O noro ir entuziazmo mokytis senjorai turi ne ką mažiau, nei studentai. Kartais tereikia nedidelio padrąsinimo, kad žmogus pradėtų naudotis saugesniais, patogesniais ir modernesniais atsiskaitymo būdais“, – pažymėjo O. Bertašienė.
