Taigi, grįžkime prie to, kodėl nusprendžiau parašyti ir ką parašyti. Esu 25 metų jauna moteris iš didžiausio Lietuvos miesto – Vilniaus, išsilavinusi, turintį nuolatinį darbą, stabilias pajamas ir pagrindą po kojomis, puikius draugus, turiningą laisvalaikį ir taip toliau. Jau girdžiu kai kurių skaitytojų mintis – viską turi, jai gerai, ko jai dar reikia.
Šiaip gal ir nieko nereikėtų, jei būtų šalia partneris, draugas, VYRAS – taip, iš didžiosios raidės, bet kokio man tikrai nereikia. Tačiau čia jau prasideda sunkumai – nerandu, atrodytų, ir ieškau, tačiau horizonte nesimato potencialių vyrų, kurie galėtų būti tokiais pavadinti. TAIP, keliu vyrams aukštus reikalavimus ir tikrai neketinu nuleisti kartelės, nes laikausi nuomonės, kad jei aš galiu pasiūlyti vyrui daug, tai atitinkamai VYRAS turėtų pasiūlyti ne mažiau.
Kalbant apie reikalavimus, galime pradėti nuo to, kad VYRAS turėtų būti išsilavinęs, turintis humoro bei stiliaus jausmą (treningai, kad ir kokie jie gražus būtų, skirti sporto treniruotėms, o ne pasimatymui ar pasivaikščiojimui po miestą), tobulėtų kaip asmenybė, būtų ryžtingas, kompetentingas savo veiklos srityje, džentelmeniškas, turėtų stabilumą po kojomis, gerbtų moteriškąją lytį, būtų aktyvus, sugebantis savo moterį prajuokinti, pradžiuginti, palaikyti, kad su juo būtų smagu ne tik kalbėtis, bet ir tylėti... Na čia tik pradžia, bet, manau, merginos supranta, kuria linkme suku, tikiuosi, atsiras ir vyrukų, kurie ne tik supras, bet ir atras savyje bent dalį šių bruožų...
Na ir kaip man sekasi? Vienareikšmiškai – nesėkmingai. Tokių VYRŲ nerandu, o gal aš ieškau adatos šieno kupetoje, gal tokių neegzistuoja? Į šį klausimą teoriškai atsakau - egzistuoja, o praktiškai galėtų atsakyti tik VYRAI. Negaliu skųstis, vyrų dėmesio netrūksta, tačiau ar dėmesys yra viskas, kai kankina troškulys ir matai, kad tik dėmesio neužtenka...
Turiu pripažinti, kad tikrai sutikau daug VYRŲ, kurie turėjo ne tik išvardintus bruožus, bet ir dar daugiau... tačiau dalis jų buvo užimti (kai kurie sakytų – žmona ne siena, galima patraukti, bet man šis klausimas yra tabu – tiesiog mano principai ir vertybės yra kitokie) – pavydžiu toms moterims baltu pavydu, o su kitais neįvyko cheminės reakcijos ir galime būti gerais draugais... Smagu, tokių draugų tikrai verta turėti, bet aš vis vien dar ieškau to vienintelio... Taip, gal aš naivi ir tikiu vaikystės pasakomis, tačiau matau realius pavyzdžius, todėl galiu teigti, kad viskas gali tapti realybe, tik reikia sulaukti savo momento...
Tai tik mano nuomonė, mano patirtis, mano žodžiai – todėl jei jums nepatinka, neįtinka, galite išreikšti savo pozicijas. Tik viena noriu pasakyti – kritika yra puikus savęs išreiškimo būdas, kai gali pasiūlyti alternatyvą arba ją pagrįsti, o ne tiesiog pasakyti, kad „tai yra nesąmonė“ – jei taip sakysite, parašykite tuo pačiu, kodėl taip galvojate ir gal Jūsų praktikoje yra kitaip... AČIŪ ir geros dienos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!