„Nors Europos Komisijos 2010 m. ataskaitoje „Lygybė tarp moterų ir vyrų“ buvo nuogąstauta, kad ekonominė krizė gali stipriau paveikti moterų nei vyrų atlyginimus. Trečdalis respondentų akcentavo sumažėjusias garantijas dėl darbo vietos, ypač jaunesni respondentai, kurių amžius iki 30 metų. Įdomu ir tai, kad gyvenantys didmiesčių priemiesčiuose darbo užmokesčio sumažėjimą pabrėžė dažniau nei didmiesčių, miestų, miestelių ar kaimo gyventojai“, - duomenis komentuoja KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto docentė Eglė Butkevičienė.
59 proc. respondentų nurodė, jog 2008 – 2011 m. jiems buvo sumažintas darbo užmokestis, 36 proc. sumažėjo garantijos dėl darbo vietos, 20 proc. buvo sutrumpintos darbo valandos, o 29 proc. teko imtis mažiau įdomių darbų.
“Apklausos rezultatai yra geresni, negu aš būčiau tikėjęsis. Tai, kad gana sunkios recesijos sąlygomis daugiau kaip 40 proc. apklaustųjų nebuvo sumažintas darbo užmokestis, o dar didesnei daliai nesumažėjo darbo garantijos, mano nuomone, yra optimistinis rezultatas“, - mano Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis.
Apie 40 proc. dirba savaitgaliais ir neplanuotus viršvalandžius
Dažniau nei kartą per mėnesį savaitgaliais tenka dirbti 47 proc. apklaustųjų, o neplanuotus viršvalandžius – 37 proc. Rečiau nei kartą per mėnesį savaitgaliais dirba 14 proc., o neplanuotus viršvalandžius – 20 proc.
„Manau, kad gana didelis viršvalandžių ar darbo savaitgaliais skaičius rodo lietuviško verslo, ypač smulkesniojo, nestabilumą. Todėl taip ir atsitinka – tai yra darbų, tai jų nėra. Spėčiau, kad iš čia tikriausiai ir viršvalandžiai – atsiradus darbui, reikia jį padaryti, o turėti perteklinį darbuotojų skaičių visiems galimiems atvejams per brangu. Savaime tai gal ir nėra blogai, svarbu tik, ar sąžiningai atlyginama darbuotojams, dirbantiems viršvalandžius ar savaitgaliais“, - svarsto T. Medaiskis.
„Didžioji dalis respondentų niekada nedirba viršvalandžių ar savaitgaliais, tačiau dirbantys viršvalandžius yra tiek moterys, tiek vyrai. Tai taip pat nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Kaimo gyventojams dirbti savaitgaliais tenka dažniau, bet tai galima paaiškinti darbų kaime specifika“, - apklausos duomenis pristato E. Butkevičienė.
Pasak mokslininkės, tokius apklausos rezultatus galima paaiškinti ir paslaugų sferoje dirbančių žmonių grafiku.
„Didieji prekybos centrai, parduotuvės, kirpyklos – viskas dirba ir savaitgaliais, nes savaitgalis yra tas laikas, kai dažnas mūsų gali skirti laiko apsipirkimui ar kokioms nors paslaugoms. O šiandien svarbus kiekvienas papildomas klientas“, - sako ji ir priduria, kad riba tarp darbo ir laisvalaikio tirpsta ir dirbant mokslinį, kūrybinį darbą ar kuriant savo verslą.
Tačiau E. Butkevičienė pabrėžia, kad riba tarp laisvalaikio ir darbo nyksta ne tik Lietuvoje: 2011 metais „Cornwall Development Agency“ atlikta 3 tūkst. visu krūviu Jungtinėje Karalystėje dirbančiųjų apklausa parodė, kad trečdalis respondentų mano, jog pastaruoju metu keičiasi darbo ir laisvalaikio balansas, nes didėja darbui skiriamas laikas.
Gyventojų nuotaikas galėtų pagerinti didesnis darbo užmokestis
Mokslininkai sutinka, kad geresnį darbo sąlygų vertinimą galėtų lemti tiek ekonomikos atsigavimas, tiek geresnės darbo sąlygos.
„Darbo sąlygų gerėjimą pastaruoju metu gali lemti bendras šalies ūkio atsigavimas“, - sako T. Medaiskis.
„Kaip Lietuvos žmonės vertins darbo sąlygas šiemet – parodys būsimi tyrimai, prognozuoti kol kas sunku. Tačiau tam, kad labiau teigiamai būtų vertinamos darbo sąlygos, manau, turėtų įtakos darbo užmokesčio didėjimas, aiškumas dėl darbo laiko, krūvio, lankstesnės darbo organizavimo galimybės“, - antrina E. Butkevičienė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta pernai gegužę - rugpjūtį įgyvendinant tyrimą „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
