Pirmiausia, apie tai, kad šiandien tėvelis užgers, žmona ir vaikai supranta iš anksto. Tai galima atspėti iš tam tikro jo elgesio: galbūt jis tampa irzlesnis, priekabesnis, gal juda greičiau, o gal kaip tik vaikšo nuleidęs akis su ypatinga veido išraiška. Kas joje? Būsimos kiaulystės pažadas, kažkoks gilus priekaištas arba absoliuti tuštuma. Kartais tai tiesiog artėjantis savaitgalis. Kartais - algos diena. Svarbu, kad jo girtumas nebūna netikėtas. Jį galima prognozuoti. Ir kas iš to? O tas, kad šiuo paruošiamuoju momentu ruošiasi ir jūsų, žmonos, ar vaiko, psichika. Jūs įeinate į jums siūlomą vaidmenį. Koks bus tas vaidmuo?
Greičiausiai vienas iš trijų:
Prokuroro: ”aš juk sakiau, kad taip bus!”
Bejėgės aukos: ”na ką man toliau daryti ?”
Gailestingos mergelės: “aš viską pakelsiu, nes vis tiek tave myliu” (variantas: ”ir kas gi dar su tokiu kaip tu gyventų, išskyrus tokią kvaišą, kaip aš?” )
Įdomu, kad jei šiuo momentu prie jūsų (ne prie vyro, o būtent prie jūsų ) prieitų koks nors pilietis su kostiumu, suimtų jus už pečių ir žiūrėdamas tiesiai į akis paklaustų: ”Ar tu nori, kad šįvakar vyktų tau gerai žinomas spektaklis?”- jūs sutriktumėte. Jūs nepasakytumėte “nenoriu”. Jums fiziškai neišeitų to pasakyti. Jūsų lūpas surakintų nematoma jėga. Patikėkite, tai labai įdomus reiškinys, iliustruojantis pasąmonės galią. Tarsi kažkokia dalimi jūs norite šio spektaklio. Kažkokia dalimi, kartoju.
Nes jūs kažkada pasirašėte, kad vaidinsite savo vaidmenį.
Ir vyras pasirašė. Kur? Kur jo parašas? Jūsų širdyje.
Tai va. Vyras ilgai negrįžta. Jei jūs jam skambinate, jis neatsako – telefonas būna išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Arba įsijungia balso pašto paslauga. Jei jis vis dėlto atsiliepia, tai kalba kažkokiu nenatūraliu balsu: grįšiu vėliau. Bet jis negrįžta. Negrįžta ilgai. Ir pasirodo tik po vidurnakčio ar paryčiui. Blogai stovi ant kojų. Kartais beveik be sąmonės. Jis griuvinėja. Jūsų vaidmuo šioje vietoje būna dvejopas. Pradžioje jūs bandėte šaukti ant jo, priekaištauti, aiškintis. Jei tai tęsiasi daug metų, jūs atidedate priekaištus iki ryto. Jūs, vaiko padedama nurengiate jį. Nuaunate batus. Guldote į lovą. Arba nesikišate. Leidžiate jam įgriūti į lovą pačiam. Greičiausiai jis miega atskiroje lovoje. Tada jūs pagaliau užmiegate.
Šioje vietoje siužetas gali nukrypti į šoną. Vyras gali šūkauti, daužyti daiktus, vytis jus su kumščiais. Kaime populiaru vaikytis žmoną su kirviu. Miestuose kirvio dažniausiai bute žmonės nelaiko. Tačiau jei taip - šioje vietoje jūs bėgate su vaikais pas draugę ar pas mamą. Kartais - tiesiog į kiemą slėptis.
Paryčiui ateina atomazga. Jis kaltas. Kartais jis suklumpa ant kelių ir maldauja atleidimo. Kartais tiesiog jus bučiuoja ( jei jūs vis dar mylite jį). Tada ateina jūsų valanda. Jūs vaikštote lėtai, kaip karalienė, išdidžiai išsitiesusi. Jūs nusileidžiate iki jo ir atleidžiate jam. Nes “ak, aš tokia mylinti ir atleidžianti...” Kartais jūs net atnešate jam “pochmelui” ko nors. Atsipagiriojimui taurelę, kitaip sakant. Nebūtinai - kiekvienoje šeimoje savas paprotys.
Tada kurį laiką būna ramu. Palengvėjimas po trilerio.
Siužeto nukrypimas - kai jis geria kelias dienas. Tada jūs tiesiog jį ignoruojate arba paliekate bute vieną. Atomazga atsideda kelioms dienoms.
Dar viena, laba netikėta atomazga - skyrybos. Nors, tiesą sakant, skyrybos - ne santykių pabaiga, o naujų, labai ilgų santykių pradžia.
Jei jūsų šeimoje yra kokia nors priklausomybė, tai ji liečia visus šeimos narius.
Na, atrodo, mes išvardijome dažniausius gėrimo scenarijaus momentus. Kodėl mes elgiamės ne laisvai, o pagal scenarijų? Todėl, kad jis leidžia mums patenkinti labai svarbius žmogiškus poreikius:
Pademonstruoti Dangui atleidimo, kantrybės ir susitaikymo sugebėjimus;
Išpirkti nuosavas kaltes per bausmę (toks vyras – ir yra kankinanti bausmė);
Išlaikyti ryšį su šiuo žmogumi, nes labai baisu likti vienai.
Įvertinti jo pliusus prieš minusus (geriantys žmonės neretai būna gan geri žmonės, kol nedegradavo);
Atkartoti geriančių tėvų šeimos scenarijų, kas svarbu palaikant gėrimo tradiciją visuomenėje.
Bet ką, jei jums ir vaikui atsiranda proga kitaip patenkinti visus šiuos poreikius? Ir dalyvauti tokiame spektaklyje jums įkyrėjo?
Jūsų laukia nelengvas pasirinkimas - atsisakyti seno vaidmens nėra lengva. Tačiau įmanoma. Tokių klientų, sėkmingai pakeitusių savo vaidmenį, turi bet kuris psichoterapeutas. Pabrėžiu - kalba eina ne apie geriantį, o apie jo šeimos narius.
Tarkime, pačioje pradžioje, kai vyras dar tik ruošiasi išgerti - jūs tai suprantate iš mažų požymių,- jūs netikėtai perimate iniciatyvą. Ir dar jam neišėjus pasakote tai, ko niekad nebuvote sakiusi: “šiandien einu į baliuką!” Arba: ” Vakare išplaukiu į Švediją!” Nesvarbu, kad tai absurdas - į kokią dar Švediją? Svarbu numušti scenarijų nuo pat pradžios. Jis pajus, kad jam siūloma nauja, dar nežinoma pjesė. Ir sutriks.
Kalbėti reikia tvirtai, užtikrintai ir iš tiesų būti pasiruošusiai kur nors vakare nueiti. Ką? Jo tai nesustabdys? Ir nereikia. Jums svarbu ne stabdyti jį. Pamirškite tai.
Šis momentas labai svarbus - atsisakyti idėjos sustabdyti geriantį vyrą. Geriantys žmonės yra labai įžvalgūs. Jie puikiai jaučia spąstus bet kokioje manipuliacijoje. Jie žino, kad aplinkui juos - tie, kurie nori užstoti jiems kelią į malonumą ir atsipalaidavimą. Jie žino, kad jūs skaitote šį straipsnį. Kad yra narkologų, koduotojų, hipnotizierių ir AA klubų. Jie puikiai apgauna visus, net patyrusius gydytojus narkologiniame skyriuje. Ir vis vien paslapčia geria. Nes tai - tiesus kelias į ramybę, atsipalaidavimą ir apskirtai į nirvaną.
Geriantį žmogų veda vandens stichija. O vanduo nepripažįsta nei rėmų, nei barikadų. Prisiminkite tai. Su vandens stichija negalima kovoti. Ją galima tik išnaudoti. Ir nurodyti jai kitą kelią. Bet tai - atskira tema. Grįžkime prie jūsų.
Šis vakaras bus kitoks. Nes jūs išvyksite ar darysite ką nors neįprasto. Galbūt jūs iš tiesų kur nors galite išplaukti? Pabandykite padaryti ką nors savo laisvės rėmuose. Taip, šie rėmai nelabai platūs: jūs bijote vienatvės, jūs pripratote prie seno spektaklio, o be to, jūsų tėvai buvo tokie patys. Nesvarbu, pabūkite kūrėjomis. Pabūkite originalios.
Variantas: perkelkite atomazgą į kitą dieną. Pasakykite jam prieš išeinant: “spektaklio finalas perkeliamas į trečiadienį. Kaltas galėsi jaustis trečiadienio ryte. Maždaug 11 ryto”. Ir viskas. Palikite jį išsižiojusį. Daugiau nieko nesakykite. Jis pabandys grąžinti seną spektaklį: ”tai tu pyksti? Tai tu manimi nepasitiki?” Dar geriau: ”tai tu ir vėl pradedi?”
Jūs turite likti labai paslaptinga ir originali. Pliaukštelkite jam švelniai per užpakalį. Lėkštę sudaužykite.Taip, taip, be jokio pagrindo, dar jam neprisigėrus.
Būkite novatorė šiame įdomiame mene - šeimos teatre. Teatras niekada nesikratė eksperimentų. Menas vystosi. Jūsų vaikai tai įvertins.
