Vasaros atostogas praleisiantiems Lietuvoje ir norintiems gerą orą išnaudoti ne tik gulėjimui paplūdimyje, vienas iš būdų praleisti savaitgalį - vienos ar dviejų dienų išvyka baidare, kanoja ar valtimi po Lietuvos ežerus ar upes. Nors kasmet pasigirsta kalbų, kad reikia suskubti nuomotis reikiamą inventorių, nes šio visiems norintiems nepakaks, nuomos punktų savininkai tikina, kad vietos ir baidarių ar kanojų turistinėms išvykoms kol kas užtenka visiems norintiems.

Savaitgalis baidarėje atsieis 100 litų

Planuojantiems leistis į turistinę vieną dieną trunkančią išvyką dviviete baidare, už jos nuomą savaitgalį šią vasarą vidutiniškai reikės sumokėti apie 50 - 60 litų. Darbo dienomis kainos gali būti ir mažesnės – siekti apie 30 – 40 litų už dvivietę baidarę. Dženeta Dobilienė, Turistauk.lt atstovė, sakė, jog kainą lemia daug aplinkybių. „Kaina nuo labai daug ko priklauso – kiek dienų plaukiama, darbo dienomis kainos irgi yra kitokios nei savaitgaliais, kiek dienų, kiek žmonių, kokia grupė...“, - sakė moteris.

Rimvydo Grušiaus, dirbančio „Šakarvos valtinėje“ teigimu, jiems priklausančių baidarių nuomos kaina gali keisis jau kitą savaitgalį – kils nuo 50 iki 60 litų. „Dėl paklausos mes kainos nekeliame. Paprasčiausiai daugiau baidarių plaukia, daugiau ir darbo atsiranda. Jeigu šį savaitgalį baidarė praplaukė, sekmadienį laisva stovi, tai kitą savaitgalį gali būti, kad šeštadienį praplaukė, o per naktį ją paruošti, išplauti, sutvarkyti reikia ir vėl ji išplauks“, - paaiškino R. Grušius.

Tiesa, kalbinti nuomotojai tikino, kad suma, kuri atsieis baidarės nuomai, palyginus su praėjusiais metais, nesikeičia. „Vienai dienai pas mus išsinuomoti baidarę kainuoja 50 litų. Ši kaina yra konstanta – nei didėja, nei mažėja. Net atpigo, kadangi pas mus buvo 2009 – 2010 m. 60 litų, o dabar 50 litų“, - sakė Baidares.net atstovas Audrius Gudelis. Vyriškis pasakojo, kad pastaruoju metu pas juos baidarės nuomojamos tik vienai dienai. „Pastaruoju metu žmonės dažniau plaukia vienai dienai. Jeigu vieną dieną plaukia, po to ilsisi. Dabar jau aptingę - prieš kelis metus dauguma plaukdavo dviem dienoms“, - sakė jis.

Šarūnas Žentelis, sodybos „Sidabrinė pieva“ savininkas pritarė ir sakė pats pastebėjęs tokią tendenciją: „Anksčiau turistaudavo dvi dienas, o dabar, kai turi stovyklavietę, nusiteikę vieną dieną plaukti, paskui - į stovyklavietę, kur pirtis, kubilas. Kažkaip taip pripratę. Dažniausiai pasilinksmina gerai pernakt ir kita diena – jau nurašyta“.

D. Dobilienė pastebėjo, kad plaukdami žmonės nėra linkę samdyti žygio vadovo. „Dažniausiai žmonės plaukia patys, nes nelabai pageidauja lydinčio žmogaus ar vadovo. Paprastai vis tiek organizuoja tas, kas yra plaukęs daugiausiai. Taip jau būna, kad ryte kažkuris praplaukia, jam patiko ir jis organizuoja savo draugams. Jeigu ir neplaukę, nepasakyčiau, kad pageidauja vadovo paslaugų“, - sakė ji.

Valtis – pigiau nei baidarė

Norintiems sutaupyti, išvyką po Lietuvos ežerus ir upes galima suorganizuoti ir už mažesnę nei 50 – 60 litų sumą. Pasak A. Gudelio, pigesnius variantus – kanojas ar valtis – renkasi mokiniai ir studentai. „Vis dėlto kanojoje gali sėdėti keturi žmonės. Valtis – nuo 40 litų, o kanoja kainuoja nuo 60 litų', - išvardijo jis. Tiesa, norintiems plaukti, pavyzdžiui valtimi, teks pasirinkti ir kitą maršrutą nei baidare. „Valtims yra skirtingi maršrutai, jomis dauguma plaukia tik per ežerus“, - sakė A. Gudelis. Š. Žentelis pasakojo, kad plaukiant kanojomis geriau vengti seklių upių ir rinktis vandeningesnes. Jo teigimu, kanojas dažniausiai nuomojasi šeimos su vaikais.

Norintys gali išbandyti ir plaukimą jūriniu plaustu – išsinuomoti tokį, kuriame telpa 15 žmonių, vienai parai galima už 160 litų t.y. vos už 11 litų vienam žmogui. Š. Žentelis pasakojo, kad juos renkasi ne tik norintys sutaupyti, bet ir pasyvaus poilsio mėgėjai. „Tai – labiau pasyviems. Tiesa sakant, juose „baliavoja“, o ne plaukia“, - sakė jis. „Plaustams – Šventoji, Neris“, - tinkamiausias upes plaukimui išvardijo Š. Žentelis.

Vieno populiariausio maršrutų nėra

Populiariausią maršrutą, kurį renkasi didžioji dalis upėmis ar ežerais plaukti nusprendusių žmonių, pasak nuomininkų, pasakyti sunku. Žemaitijoje baidarių išvykas organizuojanti D. Dobilienė sakė, kad pas juos vasarą žmonės dažniausiai renkasi Jūros upę. „Siūlome plaukti ir kitomis, bet ši - populiariausia vasaros metu. Pavasarį važiuojama prie Ašmenos ir prie Jūros. Bent kas jau bandė, tai nori pakartoti, nauji žmonės gal truputėlį ne taip drąsiai renkasi, nes Jūra reklamuojama kaip ir ekstremalesnė, bet jiems patinka, - sakė ji. - Jūros upėje yra daugiau įvairiausių slenksčių ir rėvų, o vasarą upės, lyginant su kitom, paprastai yra šiek tiek ramesnės“.

R. Grušius, baidares nuomojantis Aukštaitijoje, populiariausios trasos išskirti negalėjo. „Sezonas tik prasidėjo, bet iš visko, ką mes siūlome, renkasi vienodai, labiau tuos, kurie yra arčiau kaimo turizmo sodybų. Matote kaip – pas mus tokia koncentracija yra, kad į visas upes panašus važiavimo atstumas, būna, kad savaitgalį vieną į vieną pusę labiau, kitą - į kitą labiau“, - sakė jis. A. Gudelis nurodė keturis populiariausius vandens telkinius. „Mes daugiausiai siūlome Ignalinoje. Populiariausios kelionės būtų Būkos upė, Žeimenos, Kiaunos ir Lakajos“, - sakė jis. Š. Žentelis tikino, kad jų regione populiariausia rinktis trasą Šventąja ir Siesartimi iki santakos.

Specialiai Lietuvos valstybinio turizmo departamento išleistame leidinyje „Lietuva. Pasinerk!“ turistams nurodomas trasos Šventosios, Žeimenos, Lakajos, Merkio, Ūlos, Dubysos, Ventos, Minijos, Neries, Jūros upėmis, Aukštaitijos ir Veisiejų ežerynais. Taip pat siūloma plaukti ir Platelių, Galvės ežerais.

Išsinuomoti baidarę dar suspės

Nesuskubusiems baidarių, valčių ar kanojų išsinuomoti anksčiau, jaudintis nereikia – nuomotojai patikino, kad inventoriaus pakaks visiems norintiems. Tiesa, sunkiau baidarę išsinuomoti laisvadieniais. „Jeigu Mindaugo dienos, jau laisvų neturime. Kitais savaitgaliais daugiau mažiau turime. Baidarių turime nemažai – apie 80, tai galbūt taip yra dėl to, kad inventoriaus yra daug. Būdavo, labiau reikėdavo užsisakyti iš anksto, o dabar galima jau ir dviejų savaičių bėgyje“, - sakė D. Dobilienė. Jai pritarė ir R. Grušius: „Aš nežinau kaip kituose regionuose, bet pas mus – Aukštaitijoje - tai laivynai pas nuomotojus labai dideli, tai visada yra laisvų“. Jis sakė, kad net tais atvejais, kai plaukti nori labai didelės grupės ir baidarių punkte nepakanka, paprasčiausiai bendradarbiaujama su kitais nuomotojais. „Savaitgaliui bet kuriam užsakinėkite, yra baidarių“, - sakė jis.

A. Gudelis sakė, jog laisvo inventoriaus taip pat turi: „Kaip ir turime dar laisvų vietų, populiarumas sąlyginai didelis. Taigi žinote kaip - potencialūs plaukikai išvažiavę į užsienį, dirba. Jeigu apie pusė milijono grįžtų, tai padaugėtų“, - pajuokavo jis.

Norintys plaukti Dzūkijoje tekančia Ūla Dzūkijos Nacionalinio parko teritorijoje (nuo Pauosupės kaimo), taip pat dar gali suspėti gauti tam reikalingą leidimą. Ūlos baidarių asociacijos buhalterė Danguolė Daukšienė tikino, kad tai paprasčiausia padaryti plaukimui darbo dieną. „Žiūrint, kada jūs norite. Galima darbo dienomis laisvai, jeigu tik leidimų yra, šeštadieniais - sunkiau. Sekmadienį būna ir laisvų leidimų“, - sakė ji. Iš viso sezono metu yra išduodami 200 tokių leidimų (vienai leidimas – vienam žmogui vienai dienai), jų kaina – 20 litų.

Pasak nuomotojų, populiarumas leistis į turistinius žygius upėmis ir ežerais nemažėja, tačiau ar tokių yra daugiau nei anksčiau, pasakyti sunku. „Manyčiau, kad populiarumas gal šiek tiek išaugo. Iš tikrųjų baisu prognozuoti, kalbamės tik birželio pradžioje, bet manyčiau, kad daugiau. Bet tik spėju“, - sakė R. Grušius.

A. Gudelio teigimu, norinčiųjų plaukti skaičių lemia ir oras. „Aš jums galiu pasakyti, kad įtakoja orai, daug kas nuo jų priklauso“, - sakė jis. D. Dobilienės manymu, sunku pasakyti, ar plaukiančiųjų daugėja, nes auga konkurencija – daugėja nuomotojų. „Galbūt plaukiančių nesumažėjo, tik kad konkurencija padidėjo“, - sakė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)