Be to, aiškėja, kad S. Šriūbėnas galbūt klaidingai pasirinko profesiją. Mat jo nekilnojamojo turto (NT) sandoriai buvo tiek sėkmingi, kad tokie gabumai sukeltų pavydą daugeliui NT tarpininkų. Pavyzdžiui, tikrai ne kiekvienas galėtų pasigirti naujos statybos butą Antakalnyje įsigijęs už 350 tūkst. Lt, o po poros savaičių – pardavęs už dvigubai didesnę sumą.
Pradėjo išplėstinį patikrinimą
Po DELFI publikacijos apie S. Šriūbėno valdomą turtą ir Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimosi, VMI ėmėsi išsamiai tikrinti politiko turtą. Aiškinamasi, ar jo turtas atitinka pajamas.
VMI atstovas spaudai Darius Buta DELFI teigė, jog dėl S. Šriūbėno atliekamas išplėstinis mokestinis patikrinimas. „Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VMI“, - sakė D. Buta.
Kokių neatitikimų rasta tikrinant S. Šriūbėno turto atitiktį pajamoms, jis neatskleidė. „Tokią informaciją būtų galima pateikti tik pasibaigus tyrimui“, - aiškino D. Buta.
DELFI žiniomis, mokesčių inspektoriai rado didelių neatitikimų tarp S. Šriūbėno valdomo turto ir pajamų. Milijonieriumi politikas tapo dirbdamas sostinės savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotoju.
VMI kol kas yra nustačiusi apie 140 galimai neteisėto praturtėjimo atvejų. Anot D. Butos, S. Šriūbėno bent jau kol kas tarp šių 140 asmenų nėra. Sprendimas, ar perduoti VMI surinktą medžiagą teisėsaugos institucijoms, turėtų būti priimtas baigus išplėstinį mokestinį patikrinimą.
Butus pirko perpus pigiau nei rinkos kaina
DELFI žiniomis, S. Šriūbėnas, dirbdamas „Vilniaus kapitalinėje statyboje“, pasižymėjo neeiliniais gabumais NT rinkoje. Ypatingai sėkmingi sandoriai, lyg tyčia, įvykdyti su tomis įmonėmis, kurios figūravo ikiteisminiame tyrime dėl galimo politiko kišimosi į viešųjų pirkimų konkursus.
Turbūt pelningiausiais S. Šriūbėno sandoris, DELFI turimais duomenimis, įvykdytas 2005 m. pabaigoje. Iš bendrovės „Imparatas“ jis įsigijo beveik 120 kvadratinių metrų ploto butą ir dalį žemės sklypo. Už šį NT, DELFI žiniomis, politikas sumokėjo nemažą 350 tūkst. Lt sumą, tačiau investicija jau po poros savaičių atsipirko su kaupu.
DELFI šaltinių duomenimis, per maždaug dvi savaites S. Šriūbėnas šį NT perpardavė už sumą, viršijančią 700 tūkst. Lt.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį skelbia, jog butą politikas pirko 2005 m. lapkričio 30 d., o tų pačių metų gruodžio 14 d. pardavė už 720 tūkst. Lt.
Dar vienas labai sėkmingas sandoris 2004 m. pavasarį įvykdytas su bendrove „Dekoras“, kuri vėliau laimėjo Vilniaus savivaldybės konkursą Menų spaustuvės rekonstrukcijai atlikti. Kaip jau skelbėme, S. Šriūbėnas dalyvavo šio viešojo pirkimo procedūrose – jis į savivaldybės Viešųjų pirkimų komisiją buvo deleguotas kaip „Vilniaus kapitalinės statybos“ ekspertas.
DELFI šaltinių duomenimis, 2004 m. S. Šriūbėnas iš „Dekoro“ įsigijo apie 80 kvadratinių metrų ploto butą ir garažą naujos statybos name, Vilniaus Antakalnio mikrorajone, Žolyno gatvėje. Pirkinys, neoficialiomis žiniomis, tuomečiam „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojui atsiėjo apie 150 tūkst. Lt. Nors NT kainų burbulas tuo metu dar buvo tik pradėjęs pūstis, DELFI duomenimis, tą pačią dieną kitas pirkėjas tame pačiame name įsigijo šiek tiek mažesnį butą be garažo ir sumokėjo daugiau kaip pusę milijono litų.
NT rinkos ekspertas, prašęs neminėti savo pavardės, DELFI teigė, jog yra tiktai vienas būdas paaiškinti tokius sėkmingus NT sandorius: rinkos neatitinkančias kainas tuo metu galėjo garantuoti nebent gerokai prieš pabaigiant statybas pasirašytos preliminarios sutartys.
„Tai buvo tokia rinka, kurioje būsto trūko. Ir dažnai būdavo taip, kad kaina sutariama kažkada, dar prieš pastatant namą, o po metų, dvejų ar trejų, kada namas pastatomas, sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris. Jeigu ta kaina buvo sutarta 2002 ar 2003 m., statybų eigoje, gal ir logiška. Nes 2002 m. panašus kainų lygis buvo“, - aiškino pašnekovas.
Įmonės mirgėjo ikiteisminiame tyrime
Tiek „Dekoras“, tiek „Imparatas“ figūravo nutrauktame ikiteisminiame tyrime, kuriame S. Šriūbėnui buvo pareikšti įtarimai kai kurių bendrovių protegavimu bei manipuliavimu viešųjų pirkimų konkursų rezultatais.
Minėto tyrimo metu nustatyta, kad S. Šriūbėnas „bendrovės „Imparatas“ direktoriaus Vakario Mėdžiaus prašymu, bendrovių „Panevėžio statybos trestas“, „Jondras“, „Mūras“, „Daila“, „Dekoras“, „Skala“ vadovų prašė pirkti UAB „Imparatas“ tiekiamas medžiagas atliekant statybos bei rekonstrukcijos darbus“.
Tuo tarpu politiko žentas Gediminas Pruskus, tyrimo duomenimis, pasirašinėjo sutartis dėl namo S. Šriūbėnui priklausančiame sklype Dailidžių g. 8, Vilniuje, statybos. Sutartys, tyrimo duomenimis, sudarytos su bendrovėmis „Jondras“, „Mūras“, „Megrame“ ir „Daila“. O taip pat – su bendrove „Dekoras“.
Dar du tyrimai tebevyksta
Be jau atliekamoų tyrimų dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos ir galimai neteisėtai pasisavinto senojo prospekto grindinio, teisėsauga domisi dar dviem statybų projektais, vykdytais tuomet, kai S. Šriūbėnas dirbo vienu „Vilniaus kapitalinės statybos“ vadovų.
Generalinė prokuratūra DELFI informavo, jog tiriama jau minėta Menų spaustuvės rekonstrukcija, kurią atliko „Dekoras“, bei Lazdynų ligoninės rekonstrukcijos istorija.
„Ikiteisminis tyrimas dėl Menų spaustuvės pradėtas 2010 m. kovo 15 d. dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo. Ikiteisminis tyrimas dėl Lazdynų ligoninės rekonstrukcijos pradėtas 2009 m. spalio 29 d. dėl turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo“, - teigiama DELFI pateiktame Generalinės prokuratūros komentare.
Koks S. Šriūbėno statusas šiuose tyrimuose – prokurorai neatskleidžia. Įtariamųjų abiejose bylose kol kas nėra.
Du butus statė Gedimino prospekto tvarkytojai
Beje, S. Šriūbėnas turėtų būti neblogai pažįstamas su Gedimino prospekto rekonstrukciją atlikusios bendrovės „Luidas“ darbo kokybe. Mat jam priklauso du butai „Luido“ statytuose namuose.
DELFI duomenimis, S. Šriūbėno vardu registruoti butai Perkūnkiemio g. 33 ir Perkūnkiemio g. 37. Šie pastatai priklauso „Luido“ pastatytam „Linksmajam kvartalui“. Šis kvartalas statytas tuo pat metu, kai vyko Gedimino prospekto rekonstrukcija.
„Lietuvos rytas“ skelbia, jog „Luidas“ taip pat pardavė komercines patalpas politiko dukrai.
Sekasi ir politiko dukrai
NT prekybos aso gyslelė Šriūbėnų šeimoje turbūt paveldima. Mat, DELFI žiniomis, ne mažiau sėkmingai apartamentais apsirūpino ir politiko dukra, kuriai S. Šriūbėnas dievagojosi per gyvenimą tepastatęs vienintelį namą.
DELFI turimais duomenimis, politiko atžalai priklauso didelis butas Vilniaus senamiestyje, Pylimo gatvėje. Jis S. Šriūbėno dukrai atsiėjo apie 300 tūkst. Lt. O panašiu metu dvigubai mažesnį butą įsigijęs kitas pirkėjas už gerokai kuklesnį NT paklojo beveik dvigubai didesnę kainą.
„Lietuvos rytas“ trečiadienį skelbia, jog politiko dukra Rasa iš vienos įmonių 2006 metais įsigijo apie 100 kvadratinių metrų ploto butą sostinės Pylimo gatvėje vos už 307 tūkst. litų.
Beje, po dviejų savaičių tame pačiame name perpus mažesnis butas buvo parduotas už 425 tūkst. litų, teigia dienraštis.
S.Šriūbėnas sėkmės receptų neatskleidžia
DELFI kreipėsi į S. Šriūbėną raštu, su prašymu pakomentuoti VMI atliekamą mokestinį patikrinimą, NT pirkimo-pardavimo sandorius ir Menų spaustuvės bei Lazdynų ligoninės rekonstrukcijų tyrimus. DELFI politiko taip pat paprašė atskleisti, kokia buvo NT sandorių sėkmės paslaptis. Tačiau kelių į turtus viceministras neatskleidė.
„Į jūsų klausimus apie pajamas, turtą ir kt. aplinkos viceministras S. Šriūbėnas jau buvo atsakęs anksčiau, todėl nebematytume prasmės tai kartoti antrą ar trečią kartą“, - tokį atsakymą į DELFI pateiktus klausimus tepateikė Aplinkos ministerija.
Anksčiau, kuomet išaiškėjo S. Šriūbėno valdomas NT, politikas su DELFI taip pat bendravo raštu. Tuomet jis tikino, jog duomenys, kurių tikslumą patvirtino Registrų centrą, neatitinka tikrovės. NT objektų įsigijimo detalių buvęs Vilniaus vicemeras nenurodė.
„Nesigilindamas į detales norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį bei pažymėti, kad iš Jūsų pateiktų duomenų dalis objektų apskritai man nėra girdėti, kiti nurodyti klaidingai, todėl šių duomenų, saugodamas savo šeimos narių privatumą, papildomai komentuoti negaliu“, - tuomet DELFI teigė S. Šriūbėnas.
DELFI primena, jog šiuo metu vykdomi du su Gedimino prospekto rekonstrukcija susiję ikiteisminiai tyrimai. Pirmasis – dėl galimų nusižengimų naujajai prospekto dangai naudojant, ekspertizės duomenimis, lietuviškam klimatui nepakankamai atsparias bazalto trinkeles. Antrasis – dėl maždaug 9 tūkst. kvadratinių metrų senojo pagrindinės sostinės gatvės grindinio, kuris, Vilniaus savivaldybės duomenimis, dingo iš sandėlių.