„Policija turi įtarimų, kad atvejų (kai prie bankomatų pritvirtinamos duomenų vogimo įrenginiai - DELFI) gali būti ir daugiau. Bankų kortelių duomenų nuskaitymo atvejų daugiausia buvo vykdoma 2006-2009 metais. Nuskaitymo įrenginiai buvo identifikuoti labai greitai, padedant bankų klientams ir darbuotojams“, - sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, pagrindinė priemonė, siekiant apsaugoti savo bankų kortelių duomenis, yra viena ranka pridengti renkamą slaptažodį, o pastebėjus, kad ant bankomato yra sumontuotas įtartinas įrenginys nedelsiant apie tai pranešti bankui arba policijai.
Taip pat patariama neatsiskaitinėti kortelėmis nepatikimose ir nežinomose internetinėse parduotuvėse, neperduoti prisijungimo kodų, banko kortelės svetimam asmeniui net ir prekybos vietose, nes daugelyje jų yra sudarytos galimybės savarankiškai įdėti kortelę į terminalą.
Pavogti duomenys – suklastotoms kortelėms gaminti
Pavogti bankinių kortelių duomenys gali būti panaudoti suklastotoms kortelėms gaminti, kad sukčiai galėtų pasinaudoti svetimoje sąskaitoje esančiais pinigais.
„Daugiausiai klastojamos yra užsienio bankų kortelės, kadangi asmenų sąskaitose yra didesnės pinigų sumos, o ir pačių banko kortelių duomenų vogimas yra dažnesnis užsienio valstybėse. Klastojant banko kortelę yra klastojami magnetiniame take įrašyti duomenys. Pats banko kortelės apipavidalinimas yra klastojamas tik tuo atveju, jeigu atsiskaityti nusikaltėliai mėgintų parduotuvėse“, - pasakoja R. Matonis.
Policijos duomenimis, suklastotos kortelės dažniausiai naudojamos bankomatuose, siekiant išgryninti pinigus, prekybos centruose, kur parduodamos plataus vartojimo prekės, juvelyriniai dirbiniai, elektronikos prekės, o pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimų degalinėse ir viešbučiuose.
Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, pastaraisiais metais pinigų vagysčių iš bankų sąskaitų pasinaudojus banko kortelėmis mąstai nuosekliai mažėjo, nes nuo 2011 metų sausio visoje Europos Sąjungoje (ES) atsiskaitymai gali būti atliekami tik per lustinę banko kortelės sistemą, o pavogti duomenis iš lustų – sudėtingiau.
„Bet ES valstybių kortelių duomenys, esantys magnetiniame takelyje, labai paklausi prekė JAV, kur lustinė sistema neveikia. Darytina prielaida, kad ateityje gali populiarėti banko kortelių duomenų vogimas ir perdavimas JAV veikiančioms organizuotoms grupuotėms. Taip pat, po įsiteisėjusio nurodymo dėl atsiskaitymų per lustinę sistemą Europos šalyse paplito JAV bankų kortelių su magnetinėmis juostelėmis duomenų panaudojimas nusikalstamais tikslais“, - sako R. Matonis.
2010 m. Lietuvoje prekybos vietose buvo 87 kartus panaudotos suklastotos užsienio bankų kortelės, o bankomatuose – 15 kartų. Pernai suklastotų kortelių panaudojimas prekybos vietose išaugo daugiau nei du kartus – iki 182 atvejų, tačiau bankomatuose jų panaudojimo atvejų nenustatyta. Šiemet suklastotomis kortelėmis buvo naudotasi tik prekybos vietose – kol kas 11 kartų.
„Šiuo metu masiškai plinta nusikalstamos veikos pasinaudojant elektronine bankininkyste, kai yra išviliojami ar kitaip išgaunami prisijungimo duomenys, paimami greitieji kreditai, o pinigai pasisavinami pervedant juos į trečiųjų asmenų sąskaitas, kurias valdo sukčiai“, - įspėja Policijos departamento atstovas ir ragina budriai saugoti bankininkystės duomenis.
