Ne tik elektros prietaisai, tačiau ir langai žymimi energijos taupymo klasės raidėmis: A, B, C. Langų bendrovių lankstinukuose dažnai mirga žodžiai „namų šiluma“ arba „šilumos taupymas“. Kuo daugiau sutaupome šilumos, tuo mažiau energijos reikia mūsų namams. Logiška, kad sandarūs ir kokybiški langai padeda ne tik sutaupyti, bet ir prisideda prie mažesnio energijos suvartojimo.
Tačiau dviejų skirtingų bendrovių langai, kaži ar labai skirtųsi – būtų balti, su rankenomis, sudaryti iš stiklo paketo ir plastikinio, medinio arba medinio-aliuminio profilio. Tad į ką atkreipti dėmesį ieškant sandarių, kokybiškų langų?
Apie lango sandarumą byloja skaičiukai
Darnaus ir energiškai efektyvaus būsto paklausą skatinančio projekto „Ekonamai“ metu būrys šalies architektų turėjo galimybę apsilankyti lietuvių bendrovėje „Lanreta“ ir stebėti langų, su naujoviška profilių sistema gamybą.
Gamybai reikalingus langų profilius bendrovei „Lanreta“ tiekiančios įmonės „Rehau“ atstovas Mindaugas Veiveris sutiko pasidalinti patarimais apie šilumą gerai laikančius langus.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į galutinį lango šilumos perdavimo koeficientą (dydis, kuriuo matuojama lango praleidžiama šiluma red. past.), taip pat svarbūs montavimo darbai: kurioje vietoje šis langas bus sumontuotas, kaip jis bus sumontuotas. Daug kas priklauso netgi nuo architekto, kuris nusprendžia, ar langas stovės arčiau namo išorės, ar arčiau vidaus. Net labai gero lango angokraščiai gali peršalti ir šilumos nuostoliai bus labai dideli. Pagrindinė taisyklė: langas turi būti kuo arčiau namo apšiltinimo sluoksnio arba netgi ant jo“, - kalbėjo M. Veiveris.
Vyras pabrėžė, kad „aklinų“ langų taip pat negali būti – jie turėtų praleisti šiek tiek šilumos į vidų, nes tokiu būdu patalpas įšildo saulė.
Psichologinis momentas – jei langas turi kameras, prašom kuo daugiau
Bendrovės „Vauksa“, kuri prekiauja Estijoje gaminamais langais, projektų vadovas Virginijus Kuprys GRYNAS.lt teigė, kad visi šiuo metu parduodami nauji langai yra pakankamai geri.
„Langai šiandien tikrai daug geresni, negu buvo gaminami anksčiau. Langai gali būti plastikiniai, mediniai arba iš medžio ir aliuminio. Dar jie gali būti skirstomi pagal atidarymą: gali būti atidaromi į vidų – kas įprasta Europos šalyse. Arba į išorę – kaip įprasta Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje. Plastikinių langų yra be galo daug įvairių profilių – blogesnių ir geresnių. Plastikiniai langai populiariausi – kodėl? Jie tiesiog pigiausi“, - svarstė bendrovės „Vauksa“ atstovas.
Lango rėme, vadinamajame profilyje, yra įrengtos nedidelės pertvaros, vadinamos kameromis. Pardavėjai neretai mėgsta manipuliuoti kamerų kiekiu. Neva kuo jų daugiau – tuo geriau išlaikoma šiluma.
„Kad kamera duotų efektą, mano žiniomis, ji turi būti ne mažiau nei 1 centimetro pločio. Būna įvairių gamintojų ir jie įvairiai išdėsto šias kameras. Reikia būti atidiems ir žiūrėti. Rodydami lango profilio pjūvį pardavėjai Jums turėtų parodyti ne mažiau penkias atskiras apie centimetro pločio kameras. Nes būna per siaurų. Nedidelį efektą šilumos išlaikymui jos turi. Bet jei girdite reklamą : penkių kamerų langas už trijų kamerų kainą – ji skirta tam, kad pritrauktų klientus, mano žiniomis, profiliai su trimis kameromis jau net nebegaminami“, - kalbėjo Virginijus Kuprys.
„Rehau“ atstovas mano, kad kameros nedaro didelės įtakos lango šilumos pralaidumui, todėl į jų skaičių nereikėtų kreipti didelio dėmesio.
Šilumą plonytė danga sulaiko geriau, nei trečias stiklas
„Trijų stiklų stiklo paketų langai – šiltesni, tačiau jie gal labiau vertinami dėl garso izoliacijos. Beje, galima rinktis langus, kurių vienas stiklas storesnis, kitas – plonesnis ir garso izoliacija taip pat bus labai gera. Labai svarbi selektyvinė plėvelė – ji ženkliai pagerina lango šiluminę varžą“, - dėstė V. Kuprys.
Su ar be armuotės?
Lango rėmo viduje taip pat yra armuotė – metalinis rėmelis, kurio paskirtis – išlaikyti lango svorį, apkrova.
M. Veiveris teigė, jog būtent čia susidaro „šalčio tiltai“, nes kad ir kaip stengiamasi gaminti kuo mažiau šilumos iš namų išleidžiančius langus, metalas šaltį traukia.
Todėl bendrovė „Rehau“ siūlo naujoviškus profilius be armuotės – ją pakeičia naujoviška „Rau-Fipro“ medžiagą, kurią būtų galima apibūdinti stiklo pluoštą iš išorės aplietą plastiku. Ši medžiaga – tikras atradimas, kai reikia kažko patvaraus ir netraukiančio šalčio. M. Veiverio teigimu, panaši medžiaga naudojama aviacijoje arba „Formulės 1” bolidų gamybai.
Pliusai ir minusai
„Kokie yra plastiko minusai? Jei langai yra tamsios spalvos – tamsiai rudos, sendinto ąžuolo - vasarą jie „vaikšto“. Kitaip tariant, jie plečiasi veikiami karščio. Dėl to kažkada gali sutrūkti jų karkasas, - perspėjo V. Kuprys. - Pliusai – jų nereikia dažyti ir kaina gera. Dabar, girdėjau, jie gaminami ir iš perdirbtų medžiagų.“
Antra rūšis – mediniai langai. Projektų vadovo teigimu, į šiuos langus dedamas toks pat stiklo paketas. Manoma, kad medis kvėpuoja, yra sveikesnė medžiaga, dažoma nekenksmingais dažais, nereaguoja į aukšesnę temperatūrą. Visgi šie langai per ilgus metus gali blukti, už tam tikro laiko juos prireiks perdažyti.
„Patys brangiausi – medžio ir aliuminio langai. Nes neblunka ir tarnauja turbūt visą gyvenimą. Tiesa jie yra šiek tiek šaltesni, nei mediniai langai“, - teigė V. Kuprys.
Koks turėtų būti koeficientas?
„Lango šilumos pralaidumo koeficientas turėtų būti nuo 1,2 ir eiti į mažėjančią pusę. Kitaip tariant – kuo mažesnis šis skaičius, tuo geriau. Naujausi modeliai gali turėti 0,7 – 0,8 W/m2K koeficientą. Bet čia jau aukščiausia klasė“, - kalbėjo V. Kuprys.
M. Veiveris teigia, jog itin šiltam (pasyviam) namui lango stiklo paketo šilumos pralaidumo koeficientas turėtų būti 0,7 W/m2K, o viso lango (su profiliu) – 0,8 W/m2K. Jo teigimu, retas gamintojas pasiekia tokį rezultatą.
„Gerą produktą – langą, gali įdėti taip, kad rezultatas bus labai prastas. Reikia derinti su šios srities specialistais, inžinieriais, kad jie montuotojams nurodytų kaip ir ką daryti. Be to, jei jau galvojame apie tokius langus – ir namas turėtų būti atitinkamas. Jei tiesiog išimsime medinius langus iš neapšiltinto namo, įdėsime gerus – žinoma, kad vis tiek jausime šaltį. Atminkite, kad langas pats nešildo – tik izoliuoja šilumą“, - kalbėjo M. Veiveris.
Vyras pridūrė, kad dideli darinėjami langai taip pat lemia šilumos nuostolius.
Kai šiluma skaičiuojama ilgomis formulėmis...
Šilumos perdavimo ar pralaidumo koeficientas – tai skaičiukai, kurie reiškia šilumos perdavimą per 1 kvadratinio metro ploto paviršių, esant 1 laipsniui Kelvino ar Celsijaus temperatūrų skirtumui tarp skirtingų paviršiaus pusių (W/m2K). Skaičiai lankstinukuose gali atrodyti nepatikimas argumentas svarstant ar įsigyti konkretų kokybišką, o tuomet, žinoma, ir brangų langą.
Virginijus Kuprys sutinka, kad tai yra išskaičiuojamas dydis, tad gamintojai gali skaičiukus „pagražinti“.
„Kartais gamintojai skaičiuoja pagal formules: sudėjus tokius stiklus, tokius profilius, turėtų išeiti taip ir taip. Realybėje tas koeficientas būna mažesnis. Geriausia, kad gamintojas parodytų sertifikatą, kuriame būtų nurodytas bendras šilmos pralaidumo koeficientas. Langai sertifikuojami tokiu būdu – sumontuojamas laboratorijoje ir tuomet matuojamas jo pralaidumas, įvertinamas šilumos pralaidumo koeficientas ir tas dydis jau yra tikras“, - kalbėjo V. Kuprys.
Virginijaus Kuprio nuomone, šilčiausi turėtų būti mediniai langai. Pigiausi – plastikiniai, tuomet apie 50 proc. brangesni – mediniai ir galiausiai net dvigubai brangesni aliuminio – medžio langai.
„Statant pasyvius namus apie plastikinius langus net neina kalba. Ten dedami mediniai. Tačiau ten ir langų staktos būna bent 10 centimetrų ar dar daugiau. Suomiško tipo staktų plotis tik prasideda nuo 13 centimetrų“, - dėstė „Vauksos“ atstovas.
Vyras pritarė, jog norintys būti ramūs ir atsiradus defektams jau įstatytuose languose, turėtų rinktis ne langų perpardavinėtojus, o gamintojus, stebėti, kiek laiko rinkoje ši įmonė gyvuoja.
„Yra bendrovių, kurios pačios negamina langų, veža iš Lenkijos, ten parodomi sertifikatai maždaug su 0,3 W/m2K šilumos pralaidumo koeficientu – tokių stiklo paketų dar nėra sukurta. Toks langas turėtų turėti keturis stiklus. Tokie sertifikatai paskaičiuoti teoriškai. Masinėje gamyboje tokio lango nėra. Tokių bendrovių yra daug ir jų langai gerokai pigesni. Sumontavę langus jie dingsta. Firma šiandien vadinasi „Baravykas“, rytoj - „Makavykas“. Ir niekas negali atsekti, nei kas yra lango gamintojas, nei kur dingo juos dėjusi bendrovė. Todėl rekomenduočiau kreiptis į Lietuvoje langus gaminančias, arba ilgus metus dirbančias bendroves“, - teigė M. Veiveris.
