Žinoma, tais laikais, turint omenyje monociklų konstrukciją, negalėjo būti nė kalbos apie giroskopines pusiausvyros sistemas. Iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, jog pirmieji riedantys vienračiai – šnipštas: nei jie gali išlaikyti pusiausvyrą, nei padoriai riedėti. Tačiau tai netiesa – monociklai riedėjo, nors ir ne taip tobulai, kaip norėtųsi. Bet kuriuo atveju, tokia egzotiška transporto priemonė verta išvysti pasaulį vien todėl, jog ji patraukia bet kurio žmogaus dėmesį ir susidomėjimą technika.

Minėtoje parodoje bus demonstruojamas 1910 m. sukonstruotas monociklas „Edison-Puton Monowheel“. Didžiuliame rate telpa ne tik transporto priemonės rėmas, 150 cm³ darbinio tūrio variklis „De Dion“, bet ir vairuotojas. Po parodos „Edison-Puton Monowheel“ modelis grįš ir bus eksponuojamas Sinshaimo automobilių ir technikos muziejuje (Auto & Technik Museum) Vokietijoje.

Nuo 1869 m. iki šiol buvo suprojektuota bent 40 skirtingų monociklų modelių. Daugelis iš jų taip ir liko įspūdingai atrodantys, egzotiški, tačiau nepraktiški prototipai, kuriais važiuoti reikia mažų mažiausiai cirko akrobato įgūdžių.

Vienas iš pirmųjų monociklų (šiuo atveju, labiau tiktų pavadinimas „vienratis“) sukonstruotas 1869 m. taip pat Prancūzijoje, Marselyje. Jo rato aukštis – beveik 2,5 metro. Įdomu yra tai, kad šioje transporto priemonėje nėra vairo – rankenėlės skirtos įsikibti ir laikyti pusiausvyrą. Ir, žinoma, šiame modelyje, kaip ir daugelyje XIX a. vienračių, nėra variklio – ratas rieda minant pedalus.

O kaip rieda modernūs monociklai, kviečiame pasižiūrėti šiame vaizdo siužete.