Kavinėje kortele atsiskaityti pavyks ne visada
Atostogauti Palangoje susiruošusiems turistams ne paslaptis, kad kainos šiame pajūrio mieste ne visuomet palankios vartotojams: norintiems apsistoti viešbutyje už savaitės poilsį gali tekti sumokėti ir 700 litų, papietauti kavinėje – už sostinėje įprastas kainas. Kadangi poilsio metu apie piniginius rūpesčius galvoti norisi mažiausiai, geriausia iš anksto nustatyti sumą, skirtą atostogoms pajūryje bei pasirūpinti, kad ji būtų paprastai prieinama bet kuriuo metu – susiruošus pavakarieniauti restorane, nusipirkti suvenyrą lauko prekyvietėje ar maisto produktų turguje.
Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadybininkės Almos Slaboševičienės teigimu, kurorte poilsiaujantiems turistams, nusprendusiems pramogauti mieste, vertėtų visuomet turėti ne tik banko kortelė, bet ir smulkių grynųjų pinigų – tik jais pavyks atsiskaityti, pavyzdžiui, nedidelėse užkandinėse.
„Žinoma, kad tokiose smulkiose vietose – atrakcionuose, užkandinėse - tiek Palangoje, tiek visoje Lietuvoje, daugumoje jų, kortele atsiskaityti nepavyks. Visada būtina turėti smulkių grynųjų – ne tik Palangoje, bet kad ir kur bekeliautum, visur tas pats, - kalbėjo A. Slaboševičienė. – Iš praktikos galiu pasakyti, kad ir Latvijoje, ir Estijoje, jeigu neturėsi grynųjų, tikrai turėsi problemų“. Paskambinus į keturias pasirinktas Palangoje veikiančias kavines ir pasiteiravus apie galimybę atsiskaityti banko kortele, paaiškėjo, kad net dviejose iš jų to padaryti tikrai nepavyks, o vienoje jų to garantuoti negalėjo.
Tokiais atvejais, kai kortele atsiskaityti negalima - turguje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar atrakcionuose - vienam žmogui piniginėje savaitės atostogoms vertėtų turėti bent apie 100 – 150 litų grynaisiais, smulkiais banknotais. Su šia suma turistas galės jaustis saugus ir tuo atveju, jei nepavykus atsiskaityti kortele, reikės grynaisiais sumokėti sąskaitą kavinėje. Išlaidžiausiems patartina grynaisiais turėti ir didesnę sumą – ji pravers tuo atveju, jei pinigų nepavyktų išgryninti bankomate. A. Slaboševičienės teigimu yra pasitaikę atvejų, kai dėl didelio turistų srauto Palangoje bankomate tiesiog pritrūkdavo grynųjų pinigų.
Nėra valiutos keityklų
Turistams, kurie su savimi grynųjų pinigų nuolatos nešiotis nenori, apie 17 tūkst. gyventojų turinčiame mieste rasti bankomatą – ne problema. A. Slaboševičienė sakė, kad mieste yra visus Lietuvos bankus aptarnaujantys aparatai. Iš viso mieste grynuosius pinigus iš sąskaitos visą parą galima išsiimti daugiau nei dešimtyje jų: po tris turi „SEB“ ir „Swedbank“, vieną – „DNB“, yra keletas ir aptarnaujančių „Nordea“, „Citadelė“, „Ūkio bankas“, „Danske bankas“ ir „Šiaulių bankas“ klientus.
Turizmo specialistės manymu, didesnė problema – ne bankomatų trūkumas, o tai, jog šiuo metu mieste nėra nei vienos individualios valiutos keityklos, nors Palanga ir yra vienas populiariausių užsienio piliečių lankomų miestų Lietuvoje (2010 m. čia apsistojo 8 proc. iš visų atvykusiųjų). „Apskritai nėra valiutos keityklų, visus turime nukreipti į bankus, o ligi šiol bankai dirbdavo tik iki 17 val., tai labai problematiška. Tik „DNB“ bankas pradžiugino, kad pradėjo dirbti truputėlį ilgiau“, - kalbėjo ji.
Norintys išsikeisti valiutą, turėtų žinoti, kad tai gali padaryti bankų skyriuose tik darbo dienomis: paprastai jie dirba iki 17 val. darbo dienomis ir iki 16:30 – penktadieniais („DNB” - iki 18 val. darbo dienomis ir iki 17 val. – penktadieniais). Valiutos keitykla taip pat yra ir Palangos oro uoste, Medicinos banko skyriuje, kur veikia ir savaitgaliais iki 15 val. Kitu atveju, gali tekti važiuoti į kiek daugiau nei dvidešimt kilometrų nutolusią Klaipėdą.
Kelionės čekiais atsiskaityti sudėtinga
Vienas saugiausių būdų mokėti už prekes bei paslaugas – banko kortelė. Pasak A. Slaboševičienės, tai, ar ja pavyks atsiskaityti Palangoje apsistojusiam ir iš užsienio atvykusiam turistui labiausiai priklauso nuo to, į kokią įstaigą jis kreipiasi. „Manau, kad kuo daugiau žvaigždučių turi viešbutis, tuo daugiau galimybių ir paslaugų jis teikia“, - sakė ji.
Pasikalbėjus su trijų skirtingų viešbučių Palangoje – „Palangos vėtra“, „Gamanta“ ir „Kerpė“ – atstovais paaiškėjo, kad turistai šiose vietose tiek už nakvynę, tiek restorane gali atsiskaityti jiems patiems priimtiniausiu būdu – grynaisiais ar banko kortele. Jokių problemų neturėtų kilti ir atvykėliams iš užsienio mokant jų šalyje išduota banko kortele. Tiesa, už nakvynę tik grynaisiais tektų mokėti nusprendus apsistoti, pavyzdžiui, pačių palangiškių nuomojamuose kambariuose ar butuose.
Nusprendusiems pasinaudoti kelionės čekiais to padaryti tikriausiai nepavyks – viešbučių registratūrose buvo pasakyta, kad tokia paslauga neteikiama, o ir su turistais, norinčiais atsiskaityti būtent tokiu būdu, susidurti taip pat neteko. Visgi, tuomet kelionės čekius galima išgryninti bent keliuose Palangoje veikiančiuose bankų skyriuose.
Atsarga gėdos nedaro
A. Slaboševičienės teigimu, ypatingų saugumo priemonių Palangoje, norint apsaugoti savo piniginę, imtis nereikia. Miestas, čia gyvenančios moters manymu, nepasižymi dideliu nusikaltimu skaičiumi. „Ne sezono metu incidentų, aišku, mažiau, sezono metu, kai čia suvažiuoja masė žmonių, atvykstančių ir kitais tikslais, jų padaugėja. Bet apiplėšimais miestas negarsėja“, - sakė TIC vadybininkė.
Moters teigimu, šiame Lietuvos kurorte grynuosius ar banko kortelę derėtų saugoti taip pat, kaip ir nuvykus į kurį nors kitą miestą. „Tiek Palangoje, tiek bet kur kitur, savo piniginę, be abejo, reikia saugoti. Kartais žmonės pasielgia labai neatsakingai ir nesaugiai. Žinau, kad atvykusius svečius viešbučiuose perspėja – uždarykite pirmo aukšto langus ar balkonus, išeidami nepalikite atvirų langų, kaip ir visur“, - sakė A. Slaboševičienė. Jos manymu, vasarą Palangoje iš visos Lietuvos susirenkančių žmonių tarpe pasitaiko ilgapirščių, atvejų, kai vagiamos mašinos, tačiau tai nėra išskirtinai didelė miesto problema.
