Visuomenė mažai žino apie šiuos sveikatos sutrikimus, todėl viso pasaulio pacientai ir medikai garsiai apie tai prabyla gegužės 19-ąją. Pirmą kartą uždegiminių žarnyno ligų diena minima ir Lietuvoje.

Suserga jauni žmonės

Uždegiminės žarnyno ligos dažniausiai užklumpa jauname amžiuje – nuo 15 iki 35 metų. Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 1200 – 1400 asmenų. Pasaulyje – apie 5 mln.

Ligos pradžia ypatingai sutrikdo gyvenimą jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, pirmą kartą kreipiantis dėl darbo ar karjeros pradžioje. Liga dažnai sąlygoja neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.

Sergant UŽL, išsivysto pakitimų ne tik virškinamajame trakte, bet ir kituose organuose: odos, akių, sąnarių pažeidimų.

Šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu.

Opinis kolitas – tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu. 

Krono liga – tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę, tačiau pažeidimai pasitaiko ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.

Užkerta kelią karjerai

„Ligai paūmėjus, žmogus yra nedarbingas, turi kuo daugiau ilsėtis, gulėti. Liga yra sekinanti, lydima komplikacijų, todėl dauguma pacientų nuovargį ir silpnumą jaučia nuolatos, net ir remisijos metu. Pritaikydami darbo sąlygas, keisdami darbdavių požiūrį ir užtikrindami pasitikėjimą darbuotoju, padėtume šiems ligoniams sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo, suteiktume galimybę netapti našta visuomenei“, – asmenine patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys.

Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija (EFCCA) 24 pasaulio šalyse 2011 m. apklausė beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas jų dėl ligos buvo priverstas praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad pablogėjusi sveikata sutrukdys atvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl jų ligos ar net yra diskriminuojami. Todėl dauguma UŽL pacientų vengia viešai kalbėti apie savo sveikatą.

Tai pakeisti galėtų ankstyva šių ligų diagnostika, modernus gydymas ir visuomenės švietimas.

Gelbsti biologinė terapija

Jei įprastinės UŽL gydymo priemonės neduoda efekto, išsivysto sunkios ligos komplikacijos: virškinamojo trakto susiaurėjimas arba obstrukcija (žarnų susiaurėjimas, nepraeinamumas), žarnos sienelės prakiurimas, pūliniai, suvėžėjimas, malabsorbcijos sindromas.

„80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. Krono liga sergančiųjų mirtingumo rizika yra 50 proc. didesnė nei bendroje populiacijoje.

Nuo ankstyvos mirties ir ligos komplikacijų gali apsaugoti efektyvus gydymas inovatyviais biologiniais vaistais“, – teigė Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Limas Kupčinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)