Ginčas dėl plokščių kokybės persikėlė į teismus, nes rangovas – statybos bendrovė „Aukštaitijos ranga“ - nesumokėjo už plokštes statybinių medžiagų platinimo įmonei „Eikistai“, motyvuodama tuo, kad jai nebuvo parduotos tinkamos plokštės. Dėl plokščių kokybės pretenzijas pareiškė ir namui atstovaujanti bendrija „Vilnius – 69“. Namo renovacija prasidėjo prieš trejus metus.
„Pas mus pernai buvo atvažiavę baldininkai, kurie iš karto paklausė, kodėl mes dedame baldines plokštes ant fasado, bet niekas neatkreipė dėmesio. Jie, vilniečiai, pasakė, kad daro baldus iš tokių plokščių dušo kabinoms. Bet mes gi nežinome, kaip tas produktas turi atrodyti. O dabar plokštės yra išsikraipiusios ir deformuotos, kniedės – ištrupėjusios“, - pasakojo bendrijos atstovė Silva Daugienė.
Įtarimų dėl plokščių kilo po valymo darbų
Bendrijos atstovė dėsto, kad pirmieji įtarimai dėl plokščių kilo tuomet, kai jų paviršius buvo nuvalytas ir ant fasado išryškėjo dėmės – rangovas fasadą valė su acetono turinčiu „Valikliu 646“.
„Gyventojai prašė nuvalyti fasadą, tačiau to padaryti nepavyko. Mes laukėme, kol jie valė, bet nuvalyti negalėjo, tada mes nutarėme, kad nuvešime vieną plokštę į Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratoriją pasižiūrėti su kuo galima plokštes nuvalyti“, - pasakoja S. Daugienė.
Gyventojai nustebo KTU sužinoję, kad jeigu plokštė yra skirta namo išorės apdailai, ji neturi reaguoti su „Valikliu 646”, priešingai nei plokštės, skirtos vidaus apdailai. Patikrinta ant plokštės lipdukų esanti informacija – ji nesutapo su dokumentuose pateiktais duomenimis ir apie tai bendrija nurodė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kai trečiąja šalimi buvo patraukta į ginčą dėl atsiskaitymo už prekes tarp „Eikistos“ ir „Aukštaitijos rangos“. Vėliau bendrijai plokščių gamintojo - Turkijos įmonės „Gentas Genel Metal Sanayi VE Ticaret“ - atstovas Lietuvoje „Orex group“ paaiškino, kad ženklinimo lipdukai buvo sumaišyti.
„Teiginys, kad buvo sumaišyto plokščių ženklinimo etiketės, taip pat nepasitvirtino, kadangi plokščių gamintojo atstovas „Orex group“ nepateikė tai įrodančių dokumentų, - dėstė bendrija teismui. - Bendrija nesutinka mokėti rangovui už atliktus darbus ne tik dėl netinkamų plokščių, bet ir dėl netinkamai atliktų darbų, t.y. valymo metu išryškėjusių dėmių ant fasado.“
Teismas sprendime rašė, kad „byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog plokštės negali būti montuojamos išorėje“ ir konstatavo, kad „Aukštaitijos ranga“ pretenzijų dėl „Eikistos“ parduotų plokščių kokybės nepareiškė laiku, tai yra per pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą laikotarpį, nors vėliau pateikė pretenziją, kuria prašė „Eikistą“ „savo sąskaita pakeisti netinkamas, nekokybiškas plokštes į kokybiškas statybos objekte „Vilnius 69“.
„Teismo sprendimas įsiteisėjo, mes turime sumokėti „Eikistai“, vadinasi ir bendrija turi mums sumokėti. Dabar rašysime bendrijai raštą dėl atsiskaitymo ir matysime kaip reaguos“, - teigė „Aukštaitijos rangos“ direktorius Mindaugas Ragauskas.
Nesutaria dėl plokščių kokybės
Paklaustas, ar ant namo yra uždėtos kokybiškos plokštės, M. Ragauskas sakė, kad jis tegali vadovautis teismo išvada – esą esminių pažeidimų dengiant namą plokštėmis nepadaryta.
„Mes buvome pagal bendrijos skundą iškviesti į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą ir mus svarstė dėl mūsų įmonės atestato atėmimo. Lygiai taip pat, komisijos išvada yra, jog „Aukštaitijos ranga“ esminių pažeidimų nepadarė“, - teigė vadovas.
Jis patikino, kad tokio tipo plokštės namų fasadams yra naudotos ir anksčiau, bet iš šio Turkijos gamintojo bendrovė jas įsigijo pirmą kartą.
S. Daugienė sako nesuprantanti, kodėl, jei plokštės kokybiškos, jos išsikraipė ir reagavo su valikliu – esą kaimynystėje statomas kitas pastatas, kuris dengiamas panašiai atrodančiomis plokštėmis, tačiau ant jų užklijuotų lipdukų duomenys sutampa su dokumentacija ir vizualiai jokių deformacijų ar spalvos pakitimų nematyti. Be to, jai abejonių sukėlė ir tai, kad iš pradžių buvo teigiama, esą sumaišyti ant plokščių uždėti lipdukai, tačiau vėliau argumentai pasikeitė – esą plokštės uždėtos tinkamos, bet joms nėra dokumentų.
„Turime plokštę, turime plokštės lipduką. Jeigu plokštė uždėta viena, prašome duoti tos plokštės dokumentaciją. Dokumentacijos pateikti negali metus ir siūlosi plokštę ištestuosi. Tai, gerbiamieji, plokštę prieš parduodant, teikiant į Lietuvos rinką iš ne Europos Sąjungos, reikia testuoti ir tirti iš anksto, o ne atvežti produktą ir po metų pradėti testuoti. Didesnio absurdo nesu mačiusi, - piktinasi S. Daugienė. - Plokštės yra išsikraipiusios, deformuotos, o iš neuždengtos sienos vatą pešioja paukščiai. Ir ką daryti? Mes negalime judėti iš vietos.“
Ginčui dėl plokščių kokybės neišsisprendus, namo renovacija negali pajudėti iš vietos – nors „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra“ (BUPA) leido bendrijai organizuoti naują konkursą ir ieškoti rangovo, bendrija skaičiuoja, kad nebepakanka lėšų sumokėti už reikalingus darbus. BUPA pervedė dalį lėšų „Aukštaitijos rangai“, kuri sutartį nutraukė neužbaigusi visų sutartų darbų motyvuodama tuo, kad už dalį darbų nesulaukė apmokėjimo laiku. O kol darbai nebaigti, bendrija negali įrodyti bankui, kad vienas etapas užbaigtas ir gauti kitą tikslinės paskolos dalį.
„Bet baisiausias dalykas, kad aš mačiau tokią išvadą dėl tolimesnių veiksmų - patikrinti, ar bendrija teisėtai gavo paramą. Tai, atleiskite, mes dabar korumpuoti? Kaip šitą dalyką suprasti? Kai trejus metus naudojamės parama ir iškelia tokius klausimus. Absurdas“, - guodėsi bendrijos atstovė.
Bendrija kreipėsi į prokuratūrą, kad tyrėjai įvertintų, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos ir ar buvo namo renovacijos procese nusikalstamų veikų. Jei tokios veikos bus nustatytos, bus kreipiamasi į teismą.
Pasak M. Ragausko, bendrovė, savo ruožtu, planuoja atgauti ne tik pinigus už plokštes, bet ir patirtus nuostolius. Bendrovė kol kas nuostolių nėra pasiskaičiavusi.
Plokščių gamintojo atstovas Lietuvoje „Orex Group“ bendrijos atstovei buvo atsiuntusi įspėjamąjį raštą, kuriame nurodė, kad S. Daugienė neplatintų Aplinkos ministerijos raštų, nes tai kenkia įmonės vardui ir reputacijai, priešingu atveju bus reikalaujama atlyginti žalą.
BUPA sako teikianti konsultacijas
„Renovaciją vykdo bendrija, todėl ji turi priimti sprendimus ir atsakyti už jų pasekmes, o BUPA viso proceso metu pagal poreikį teikia įvairiapuses specialistų konsultacijas. Tad, savo ruožtu, BUPA ir toliau teiks šią pagalbą, rekomenduos perimti gerosios praktikos pavyzdžius iš kitų bendrijų patirties, - rašo BUPA Projektų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Jaškūnas. - Šiuo metu situacija yra sudėtinga, nes dėl esamų teisminių ginčų pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti sustabdytas valstybės paramos teikimas. BUPA siūlys bendrijai ieškoti sprendimų ir derins galimybę su bendrija pratęsti valstybės paramos teikimo sutartį, finansavimo būdus ir galimybes, kad projektas būtų įgyvendintas ir pasiekti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.“
BUPA nurodė, kad namo modernizacijos darbus rangovas vienašališkai nutraukė „dėl nesutarimų su daugiabučio bendrija, netinkamos darbų kokybės ir kitų priežasčių“, tačiau BUPA Kokybės kontrolės skyrius gautą informaciją, perdavė informaciją tolesniam nagrinėjimui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Aplinkos ministerijai, Statybos produkcijos sertifikavimo centrui.
Paklaustas, ar BUPA turi užtikrinti, kad renovacijos projektai būtų įgyvendinti, P. Jaškūnas sakė: „Lietuvoje pasirinktas savanoriškas dalyvavimo renovacijos programoje modelis, todėl BUPA negalėtų tiesiogiai nurodinėti gyventojų bendrijoms, kokį paslaugų tiekėją pasirinkti, medžiagas, jų spalvą, renovacijos apimtį, priemones ir panašiai. Šiuos sprendimus daro renovaciją vykdančios bendrijos, administratoriai, todėl jie ir turi visą atsakomybę dėl priimamų sprendimų. Šiame procese BUPA prisideda profesionaliomis atitinkamų sričių specialistų konsultacijomis, gerosios praktikos sklaida, patarimais sudėtingų situacijų valdyme ir panašiai.“
Šių metų kovą Aplinkos ministerija buvo išplatinusi pranešimą, kuriame nurodė, kad aplinkos ministro sudaryta darbo grupė nustatė, jog "Vienkiemių kaime esančio daugiabučio namo modernizavimo projektas buvo parengtas nesilaikant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, šio namo savininkų bendrijai „Vilnius 69“ kilo problemų jį renovuojant“, „nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad panaudotosios plokštės atitinka fasadinėms plokštėms keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti lauko sąlygomis“ ir „dalis pritvirtintų fasado plokščių išsigaubusios, nemažai plokščių tvirtinimo smeigių yra nuplėšta, termoizoliacinis sluoksnis įmirkęs vandeniu, vietomis pažeista vėjo izoliacinė danga“ bei „pateikta rekomendacija daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vilnius 69“ kreiptis į teismą, kad rangovas įgyvendintų darbų kokybės garantijas“.
„Kaip sakė darbo grupės vadovė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė, ir ministerijos, ir jai pavaldžios BUPA specialistai atidžiai stebi ir analizuoja visą šalies daugiabučių namų atnaujinimo – modernizavimo - proceso eigą, siekia išsiaiškinti pagrindinius trukdžius, ieško tinkamų sprendimų kiekvienu konkrečiu atveju“, - nurodyta ministerijos pranešime.
Tačiau kol kas namo renovacija nejuda iš vietos, pastato šiluminę izoliaciją toliau pešioja paukščiai, o gyventojai kas mėnesį moka už renovaciją – kiekvienam butui tenka per mėnesį pakloti po 150 – 210 litų. Paskolą gyventojai turės mokėti dar septynerius metus.
