Ar mes visi suvokiame šeimos reikšmę? Kas tai yra? Kokios jos funkcijos ir uždaviniai? Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pažymima, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o tuo tarpu vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini sėkmingai vaiko socializacijai visuomenėje. Šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiskleidžia žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės.
Tinkamas auklėjimas šeimoje ugdo vaiko aukštesnį savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi, taip pat stimuliuoja jo kūrybinį bei socialinį aktyvumą. Šeima, kaip jau buvo minėta, yra pirmoji ugdymo institucija, kuri daro besąlygišką įtaką vaikų gyvenimui. Šeimoje vaiko socializacijos procesas vyksta kiekvienu momentu: per kasdienius pokalbius, situacijas, darbus, valgymo metu, per diskusijas, kultūrinį šeimos kodą ir bendravimą. Tuo tarpu UNICEF atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje tėvai bendravimui su savo vaikais per parą vidutiniškai skiria tik 7 minutes, o patys vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje.
Kas lėmė tokius tyrimo rezultatus? Gal didelis tėvų užimtumas darbe? Gal kartų konfliktai, tėvų skyrybos? O gal skaudi Lietuvai tema – emigracija? Juk emigruoja ne tik jaunimas ar vyresnio amžiaus žmonės, bet ir mokyklinio amžiaus vaikus turintys asmenys, palikdami juos senelių, kitų giminaičių ar net kaimynų globai. Vaikai lieka „tarp žemės ir dangaus“. Bet tai dar viena tema apmąstymams......
Kaip teigia profesorius K. Miškinis, šeimoje svarbu viskas: ir gebėjimas mylėti, ir pasitikėjimas, ir mokėjimas derinti darbines pareigas su rūpinimusi namais, vaikų auklėjimu. Gerbiamos tos šeimos, kuriose susiklosto geri sutuoktinių, tėvų ir vaikų, giminių santykiai. Šeimos pedagogikoje ypatinga svarba teikiama veidrodžio dėsniui – vaikai, stebėdami tėvus, nejučiomis kopijuoja jų elgseną, stengiasi būti panašūs į juos.
Psichologinis pavyzdžio įtaigumas yra tas faktas, kad žmogaus pasąmonė turi ypatybę lyginti save su kitais, perimti kitų mąstymo būdą, kalbėseną, elgseną. Sekdami tėvais, juos mėgdžiodami, vaikai lavinasi ir auklėjasi. Todėl tėvų autoritetas didėja, kai jie randa laiko savišvietai, kultūriniam akiračiui plėsti, kai šeimoje vyrauja nuomonė, jog tikrąjį džiaugsmą teikia ne kaupiamas turtas, o dvasinės vertybės.
Taigi, šeimos funkcijos suprantamos kaip sutuoktinių ir kitų šeimos narių, ir su jais susijusių pareigų vienų kitiems atlikimas ir tenkinimas. Šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės pagrindinė funkcija yra vaikų auklėjimas ir ugdymas, nes tik perimdamas pozityvią tėvų patirtį, elgesio modelius, žinias, vaikas gali sėkmingai socializuotis visuomenėje, išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, tinkamai save vertinti ir tapti visaverčiu visuomenės nariu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!