Šeimos galvos testą, kurį „Swedbank“ iniciatyva sukūrė psichologė Aldona Steponavičiūtė, š. m. balandžio–gegužės mėn. atliko daugiau nei 4000 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų.
Gyventojai, atsakydami į gyvenimiškus klausimus apie šeimos finansus, galėjo įvertinti, kokį vieną iš keturių šeimos galvos tipų jie atitinka: „demokratiškąjį“, „valdingąjį“, „impulsyvųjį“ ar „atsiribojusįjį“.
„Tai, kaip šeimos tarpusavyje kalbasi apie finansus, ar atsižvelgia į vienas kito interesus ir poreikius, gali daug pasakyti – ar jos jaučiasi saugios, ramios dėl dabarties ir ateities. Statistiškai lietuvių šeimos yra vienos mažiausiai finansiškai apsaugotos Europoje, tad šiuo testu norėjome pamatyti, kokie įpročiai, požiūris ir stereotipai lemia šalies gyventojų finansinę elgseną“, – teigia Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.
Psichologės A. Steponavičiūtės teigimu, tradiciškai įsivaizduojama, kad šeimos galva tebėra asmuo, kuris uždirba daugiausiai. Dažniausiai tai yra vyras, o vaiko auginimo atostogų išeinantis sutuoktinis tradiciškai yra moteris. Mažėjant atotrūkiui tarp vyrų ir moterų uždirbamo pinigų kiekio, o vyrams vis daugiau dalyvaujant vaikų auklėjime, nuo šio modelio po truputį tolstama.
Anot psichologės, dabartinė šeima neturi aiškios vienos galvos, sutuoktinių vaidmenys neretai susikeičia vietomis. Taigi sutuoktiniai yra linkę kuo daugiau tartis, planuoti, o nebeužimti vieno – sprendimų priėmėjo – vaidmens.
Kaip pastebi psichologė, dažniausiai pasitaikiusio demokratiškojo tipo šeimos mėgsta skaidrumą, vengia paslapčių.
„Susėdę kartu šeimos nariai aptaria, kas kur norėtų atostogauti, apie ką svajoja, ir susitaria, kam taupys, – įvardija psichologė. – Paprastai demokratiškose šeimose balsavimo teisę turi visi, net ir vaikai. Žinoma, demokratija būdingesnė aukštesnio išsilavinimo žmonių šeimose, tačiau tai turėtų būti visų šeimų siekiamybė“.
Remiantis testo rezultatais, antras pagal dažnumą šeimos galvos tipas – „impulsyvus“ (25 proc.), „valdingųjų“ ir „atsiribojusiųjų“ šeimos galvų buvo mažiau – atitinkamai 14 ir 11 proc.
A. Steponavičiūtės teigimu, impulsyvieji žmonės linkę vadovautis moto „pinigai uždirbami“. Jiems malonu leisti pinigus, neretai sprendimus priima veikiami tos akimirkos nuotaikos. Psichologės vertinimu, tokiems žmonėms pokalbiai šeimoje apie pinigus yra vieni sunkiausių. Jie neretai jaučia kaltę dėl neapgalvotų išlaidų, tačiau, kita vertus, sutuoktinei (-iui) pasiūlius skaičiuoti biudžetą, supranta tai kaip savo laisvės suvaržymą.
Pasak A. Steponavičiūtės, atsiribojusio tipo žmonės yra linkę gyventi šia diena. Santaupų kaupimas jiems gana svetima sąvoka. Atsiribojusiems nepatinka galvoti apie tai, kad gali nutikti kažkas blogo. Dažniausiai tai būna jauni žmonės, todėl jie dar nėra pasirengę atidėti tam tikros uždarbio dalies bendrai buičiai ir bendrai ateičiai.
Kaip pastebi M. Jusius, impulsyvaus ir atsiribojusiojo tipų žmonės dažnai nėra linkę galvoti apie galimus nutikti neigiamus dalykus, tad, tikėtina, ir jie patys, ir jų artimieji yra jautresni finansinėms grėsmėms. Netekus vieno iš šeimos maitintojo pajamų ar nelaimės atveju ir paties šeimos nario, tokie žmonės patiria didžiausią finansinį ir emocinį šoką. Paprastai jie net neįsivaizduoja, kad šeimos finansinės galimybės ir pareigos pasikeičia radikaliai.
Tuo tarpu valdingieji žmonės mėgsta žinoti visas savo išlaidas, kaupti čekius ir sudaryti mėnesio biudžetus. Jie skaičiuoja ne tik asmenines, bet ir savo antrosios pusės išlaidas ir pajamas.
„Paprastai taip elgiasi žmonės, kurie uždirba gerokai daugiau nei jų sutuoktiniai. Deja, neretai tokiose šeimose gali jaustis kontrolė, pasitaiko priekaištų“, – sako psichologė.
Mindaugas Jusius taip pat atkreipia dėmesį, kad finansiškai saugiausios yra tos šeimos, kurios atvirai kalbasi apie finansus, drauge tariasi ir planuoja biudžetą ne tik maloniems įvykiams ar pirkiniams, bet kartu aptaria ir galimus pajamų šaltinius netikėtiems, nelaimingiems atvejams.
Pasak jo, šeimose kalbant apie finansus dėmesys turėtų būti skirtas ateities planams ir netikėtų situacijų valdymui numatyti.
„Mūsų vertinimu, atsakomybė prieš artimuosius dažnai suvokiama per siaurai. Rūpestis šeima nėra tik pajamos į šeimos biudžetą, kompiuteris vaikui ar pagalba buityje. Tai ir galvojimas apie šeimos ateitį, atsparumo finansinėms negandoms – kitaip tariant, finansinės apsaugos stiprinimas. Kad ir kokie demokratiški sutuoktiniai bebūtų, jie turi kelti klausimą, ką darytų, jei šeima netektų vieno iš šeimos maitintojų“, – akcentuoja M. Jusius.
