Prasidėjo pykčiai, nes žmogus nedirbantis. Mane pradėjo erzinti jo elgesys, atrodo, jo gyvenimas tik draugai, žolytės parūkymas, kad dingtų visos problemos, bent jis taip sako, taip pat lošimų aparatai, gauna nors kelis litus ir lekia ten, kad išloštų dar daugiau, taip ir sukasi jo gyvenimas, dirbti nenori.
Bandau jam aiškinti, kad taip nedera elgtis, o jis atrėžia, kad aš jo nepakeisiu, kad jis visą gyvenimą toks buvo, nors pradžioje aš to nepastebėjau. Tas bandymas jį pakeisti iškyla į didžiausius konfliktus ir tuomet nešnekam kelias dienas.
Blogiausia, aš pastebiu, kad nuo žolės rūkymo jis suirzęs, nervuotas, nieko negaliu jo paklausti, nes tuomet jis padeda ragelį ir nebešneka su manimi, gaunu ir negražių žodžių atsaką, išvadina mane visaip, pradeda prikaišioti, kas buvo praeityje.
Aš nesuprantu, kaip mylintis žmogus taip gali elgtis, man visuomet atrodo, kad jam draugai svarbiau, nes jo beveik nebūna namuose, visur su draugais. Gal galit patarti, kaip surasti kompromisą ir ar išvis verta būti su tokiu žmogumi, nes man labai daug nervų kainuoja, toks jo laisvas gyvenimas, o pakeisti aš jo negaliu, o mylėti ir nekreipti dėmesio aš negaliu, nes vis dėlto noriu idealių, ramių, šiltų santykių...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
„...pakeisti aš jo negaliu, o mylėti ir nekreipti dėmesio aš negaliu, nes vis dėl to noriu idealių, ramių, šiltų santykių...“ Tai yra eilutės iš jūsų laiško. Eilutės, kuriose įvardinate savo poziciją draugo sunkumų atžvilgiu. Labai aiškus supratimas, jog asmuo, su kuriuo esate, nepasižymi jums priimtinu gyvenimo būdu bei priėmimas to, jog pakeisti jį taip pat ne jūsų jėgoms.
Iš jūsų pasidalinimo panašu, jog jūsų partneris turi polinkį būti priklausomas ir savo sunkumus spręsti ne pačiais konstruktyviausiais būdais. Ir išties pasirinkimas būti kartu turėtų eiti su aiškiu sąmoningumu, ką renkatės: aistrą, tikėjimą, kad meilė nugalės kliūtis ar asmenį su sunkiais sužeidimais bei pasiryžimą būti su juo, kad ir kaip sudėtinga jam bus, tikrai be didelės galimybės įtakoti jo gyvenimo pokyčius.
Kuomet jūs rašote, jog sunku surasti, kodėl taip elgiasi mylintis žmogus, norisi sureaguoti ir į šią dalį. Draugo elgesys nukreiptas į save ar kitų asmenų pasirinkimą nebūtinai nereiškia, jog jam nerūpite. Tačiau iš to, ką parašėte, panašu, jog jūsų partneriui yra sudėtinga išgyventi artimus santykius, prisiimti atsakomybę už juos, tai yra pasirūpinti jais, dėl to jis ieško jam lengvesnių, savotiškų pabėgimo nuo tikrovės būdų: žolės rūkymas, lošimas, buvimas su draugais. Ir tai labiau kalba apie jo vidinių išgyvenimų sudėtingumą ir troškimą nematyti, nei apie jausmus jums.
Taigi renkantis būti kartu ar ne, derėtų paklausti, ar esate pasiryžusi tokiam dideliam darbui ar visgi jūsų pasilikimas reikštų vylimąsi, jog vieną dieną jūsų draugas praregės ir ims gyventi taip, kaip jums norisi. Pasirinkimas likti reikalauja ne tik meilės, bet ir domėjimosi savo draugo sunkumais, galbūt pagalbos ieškojimo, kaip būti su linkstančiais į priklausomybę žmonėmis. Tai išties turėtų būti pasirinkimas likti ištikimai sunkumams, o ne gyventi viltimi, jog vieną dieną tai pasikeis ir nebereikalaus iš jūsų didelių pastangų priimti, būti ir justi bejėgiškumą.
Labai suprantu tai, jog su mylimu žmogumi esate jau ilgą laiką. Ir esate savotiškai išmokusi būti su jo gyvenimo pasirinkimu. Dėl to ir dėl fizinių saitų nėra taip lengva būti jautriai savo galimybėms ir norams. Tikėtina, kad viltis, jog gali būti kitaip, išties yra labai gyva ir šiuo metu vedanti į dar vieną galimybę, dar vieną pabandymą.
Galiausiai sunkumai tikrai nėra priežastis nutraukti santykį, tačiau labai svarbu artėti prie atvirumo tam, kas yra, gebėjimo pamatyti tikrovę ir rinktis ją, o ne norimą ateitį. Jei tai sudėtinga padaryti vienai, drąsinčiau paieškoti psichologo pagalbos gyvai.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
