Skverbiasi į būstą
Yra įvairių skruzdėlių rūšių. Šie vabzdžiai labai ištvermingi, sugeba prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Daugelis skruzdėlių yra naudingos gamtai – naikina augalų kenkėjus, tačiau jei būrelis darbštuolių atkeliavo į namus, sodą ir ten įsirengė savo kolonijas, tenka su jomis negailestingai kovoti.
„Skruzdėlės yra socialūs vabzdžiai, gyvenantys kolonijomis, kurias sudaro trys kastos: skruzdės darbininkės, motinėlė ir patinai, – aiškina Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė. – Jei kruopščiosios skruzdės darbininkės ima vis dažniau lankytis žmonių namuose, dažnai kalti patys šeimininkai. Jeigu namuose pilna lengvai prieinamo maisto, kodėl gi nepasivaišinus ir neparnešus gardumynų kitiems skruzdžių lizdo gyventojams?
Į žmogaus būstą ieškodamos maisto, ypač saldumynų, dažnai užklysta sodinės skruzdėlės. Jei jau viena aptiko gardų kąsnelį, galima tikėtis ištisos skruzdžių armijos antplūdžio, nes naudinga informacija apie maisto atsargas bus perduota ir kitoms skruzdėms. Jas domina bet koks maistas, kurio galima rasti neuždengtuose induose, naminių gyvūnų dubenėliuose, šiukšlių dėžėse.“
Iš daugybės skruzdžių rūšių Lietuvoje dažniausiai aptinkamos trys: juodosios (sodinės), raudonosios ugninės ir faraoninės (rudosios naminės) skruzdės.
Pridaro daug žalos
Juodosios (sodinės) skruzdėlės paprastai gyvena parkuose, soduose, raudonosios ugninės dažniausiai miškuose, o faraoninės (rudosios naminės) skruzdės Lietuvoje natūralioje gamtoje gyventi negali. Jos iš šiltųjų kraštų prieš daugybę metų į mūsų šalį atkeliavo laivais, lėktuvais, traukiniais su įvairia prekybine tara, vaisiais, maisto prekėmis ir užkariavo namus, prisitaikė gyventi įvairiuose šildomuose pastatuose, butuose, viešbučiuose, maisto ir prekybos įmonėse, ligoninėse.
Faraoninės skruzdėlės minta įvairiu maistu: mėsos, žuvies produktais, džemu, medumi, riešutų sviestu, sirupu, vaisių sultimis, kepiniais, riebalais, žuvusiais vabzdžiais, geba pragraužti skyles šilko, gumos dirbiniuose. Rudųjų darbininkių galima aptikti gėlių vazose, vandens ąsočiuose. Ligoninėse jos sugeba įsitaisyti net gliukozės tirpale, sandariose sterilių gaminių pakuotėse, netgi lenda į žaizdas, nes šias skruzdes ypač vilioja žmogaus išskyros – kraujas, pūliai.
Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keraminių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, produktų laikymo induose, ypač mėgsta tualetus, vonias, šiukšlių kibirus, maisto atliekas, kitas nešvarias vietas. Iš ten keliauja į virtuvę, ropoja per stalą, spinteles, indus, maistą. Taip migruodamos jos gali išnešioti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
Į gyvenamuosius pastatus bei teritorijas prie jų įsibrauna ir raudonosios ugninės skruzdėlės. Jos yra žemės ūkio kenkėjos, nes naikina pasėlius. Jų gana didelių skruzdėlynų gali būti, pavyzdžiui, kopūstuose ar šalia ant žemės gulinčių rąstų. Sutrikdytos ugninės skruzdėlės elgiasi agresyviai ir gali labai skaudžiai gelti, įgėlimo vietoje po tam tikro laiko iškyla pūslelė.
Daug bėdų sukelia juodosios (sodinės) skruzdėlės apsigyvenusios sode ar kieme prie namų.
„Sodinės skruzdėlės dažniausiai įsikuria pievelėse, gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, namo pamatais, šiltnamiuose, po polietileno ar daržo plėvelės priedangomis, daržovių lysvėse ar vejose, – pasakoja I. Bulsienė. – Paprastai jos skruzdėlyną stato prie kraujažolių, ugniažolių ar gysločių, ant kurių perneša amarus – pagrindinį savo maistą.
Skruzdės nėra sodo kenkėjos, gal net priešingai, tam tikra prasme jos atlieka sodo prižiūrėtojų vaidmenį, nes minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis (blusų, musių, blakių, kandžių), o jei ropščiasi į medį ar kitus augalus, vadinasi, juos užpuolė kenkėjai. Sodinės skruzdėlės nesikandžioja ir užkrečiamųjų ligų neplatina, tačiau jų „sąjunga“ su amarais gali padaryti nemažai žalos vaisinėms ir uoginėms kultūroms, dekoratyviniams augalams.“
Būtina naikinti
Prie namų įsikūrusios skruzdėlės ieškodamos maisto skverbiasi ir į gyvenamąsias patalpas. Susiburia ten, kur yra maisto, jį teršia. Namuose ar sode apsigyvenusios skruzdės sukelia daug nepatogumų.
„Yra daugybė vabzdžius naikinančių medžiagų – insekticidų, kurie tinka ir skruzdėms naikinti, – tvirtina specialistė. – Insekticidai gali būti skysti: emulsijos, tirpalai, suspensijos, arba miltelių pavidalo. Vabzdžius naikinančios medžiagos yra nuodingos, todėl jas reikia naudoti atsargiai, laikantis gamintojų nurodymų. Geriausia į talką pasikviesti šios srities profesionalus, tada rezultatai bus kur kas geresni.“
Namų kenkėjus naikinančių preparatų yra daugelyje prekybos centrų. Skruzdes veiksmingai naikina aerozoliniai preparatai – nuo seno gerai žinomas dichlofosas, kiti purškiami insekticidai. Šios priemonės padės atsikratyti patalpas užkariavusių parazitų.
Žinoma, prireiks kantrybės ir laiko. Svarbu skruzdes naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Norint apsisaugoti nuo juodųjų (sodinių) skruzdėlių, kurios patenka į būstą iš lauko, patartina insekticidais išpurkšti pamatus, šaligatvį, lauko plyteles.
Išginti skruzdėles padės ir įvairūs liaudiški būdai. Šiuos vabzdžius baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir laurų lapai, actas, saulėgrąžų aliejus.
