Dažniausiai – pas gimines
„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad praėjusiais metais apie pusė europiečių atostogavo savo šalyse. Prognozuojama, kad ši tendencija vyraus ir šiais metais.
Lietuvos turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje vietos turizmas ne vienus metus smarkiai lenkia išvykstamąjį turizmą. Norą labiau pažinti savo šalį lemia ne staiga išaugusi meilė kraštui, o gerokai sumažėjusios finansinės galimybės. Tiesa, net ir po Lietuvą nusprendę keliauti lietuviai sau gali leisti nedaug.
Dažniausiai kelionės kryptį nulemia ne norimi aplankyti objektai, o giminaičių ir draugų gyvenamoji vieta. Lietuvio kelionė pernai vidutiniškai truko 3 nakvynes ir kainavo apie 182 litus. Iš viso pernai vasarą atostogaujantys Lietuvoje turistai išleido 161,6 mln. litų.
Nors į užsienį lietuvių keliauja mažiau, jie išvyksta kur kas storesnėmis piniginėmis: vien pernai vasarą užsienio šalyse išleido 500,9 mln. litų. O keliauta dažniausiai ne į egzotiškas šalis.
Daugiausia mūsų tautiečių aplankė Latviją (15,6 proc.), Baltarusiją (9,5 proc.), Jungtinę Karalystę (8,7 proc.), Lenkiją (8,6 proc.), Vokietiją (7,2 proc.) ir Rusiją (5,2 proc.). Kelionės tikslas išlieka panašus – aplankyti ten gyvenančius artimuosius.
Ryškėja naujos tendencijos
Pernai į Lietuvą atvyko apie 1,75 mln. užsienio turistų ir tik apie 6 proc. jų pasinaudojo kelionių agentūrų ar organizatorių paslaugomis. Valstybinio turizmo departamento atstovo spaudai Daliaus Kontrimavičiaus teigimu, Lietuvą dažniausiai lanko kaimyninių šalių gyventojai.
„Lenkai aktyviai plaukia baidarėmis Pietų Lietuvos upėmis, taip pat noriai išbando artimiausius vandens ir nuotykių parkus, leidžiasi į piligrimines keliones po mūsų šalį. Latviai turistai atvažiuoja smagiai praleisti laiko nuotykių parkuose, lanko Lietuvoje gyvenančius gimines ir draugus. Rusai domisi kurortinėmis teritorijomis ir aukštos kokybės kaimo turizmo paslaugomis, galimybe rinktis iš skirtingų laisvalaikio praleidimo būdų.
Nemaža dalis baltarusių aplanko Vilnių ir savo pagrindiniu kelionės tikslu nurodo apsipirkimą bei SPA. Neseniai Minske vykusioje parodoje Valstybinis turizmo departamentas apklausė Lietuvos stendo lankytojus.
Rezultatai rodo, kad beveik visi mūsų šalyje viešėję baltarusiai norėtų apsilankyti dar kartą dėl kultūrinio paveldo, gamtos, aptarnavimo kokybės, žmonių, lietuviškos virtuvės, ramybės. Iš tolimesnių kraštų turistų galima paminėti, pavyzdžiui, olandus.
Jiems aktualiausia informacija apie lietuviškus kempingus, pažintines trasas bei maršrutus, golfo infrastruktūrą. Pastebima bendra tendencija, kad vis daugiau į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų renkasi santykinai nebrangias, bet aukštos kokybės SPA paslaugas“, – vardija D. Kontrimavičius.
Domisi istorine praeitimi
Skirtingų šalių keliautojai renkasi poilsį skirtingose Lietuvos vietovėse. Pernai Kuršių Nerijoje daugiausia lankėsi vokiečių, Druskininkuose – lenkų ir rusų. Trakai sulaukė vokiečių, estų, lenkų ir suomių dėmesio, lietuvių pamėgtoje Palangoje mielai poilsiavo vokiečiai, po jų – kaimynai estai ir latviai. Vokiečiai lankėsi ir Klaipėdoje, kartu su suomiais – Kaune, o štai Vilniuje dažni svečiai buvo baltarusiai, estai ir lenkai.
Pasirinkimą lemia ne tik objektų ar turizmo paslaugų patrauklumas. Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius pastebi, kad visoje Europoje vis labiau populiarėjantis atminties turizmas ateina ir į Lietuvą.
„Pirmą kartą atvažiuojantiems ir nieko nežinantiems apie miestą turistams dažniausiai pasiūloma pažintinė ekskursija po Kauno senamiestį. Labai daug vokiečių, žydų ar japonų turistų domisi praeitimi. Jie lanko memorialus, mūšių vietas, kapines, muziejus“, – pasakoja S. Sidaravičius.
Nidos kultūros ir turizmo informacinio centro „Agila“ direktorės Neringos Gecevičiūtės teigimu, vyresnės kartos vokiečiai Klaipėdos krašte ne tik domisi istorine praeitimi, bet ir itin vertina ramybę.
„Dažniausiai besirenkantieji Nidą nenori nei šurmulio, nei pramogų gatvėse, nei triukšmingų renginių. Čia dažniausiai vyksta ramūs kultūriniai renginiai, o turizmo paslaugas teikiantys verslininkai gerai kalba vokiškai. Tai taip pat vienas iš privalumų“, – teigia N. Gecevičiūtė.
Vilioja patrauklūs renginiai
Valstybinio turizmo departamento duomenimis, gerokai keičiasi ir lietuvių poilsiautojų poreikiai. „Lietuviams, priešingai nei užsieniečiams, jau pabodusi Trakų pilis ir Birutės kalnas. Vilniečiai net nepakeldami akių pereina per Katedros aikštę, o pajūrio gyventojai neretai būna senokai matę saulėlydį Baltijos jūroje. Tad pastebimos tendencijos rinktis aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą“, – sako D. Kontrimavičius.
Lietuvos savivaldybės pastaruoju metu vis dažniau imasi gerinti turistams pritaikytą infrastruktūrą: tvarko pažintinius ir dviračių takus, rekreacines zonas, įrengia papildomą sporto infrastruktūrą, informacinius stendus.
„Naujai vietinių keliautojų patirčiai galėtų puikiai tikti edukacinės–pažintinės programos, įvairiausios ekspozicijos ir teminės šventės atgimstančiuose Lietuvos dvaruose, pažintinės ekskursijos, maisto ir saldumynų gaminimo paslaptys, įvairios degustacijos, – vardija dar neišnaudotas galimybes Valstybinio turizmo departamento atstovas. – Lietuvius šiek tiek pajudėti verčia ir nemaža renginių įvairovė. Kai kurios šventės jau kelis dešimtmečius traukia lankytojus iš visų kraštų, kiti renginiai dar tik bando įsiterpti į turistų planus. Tarp ištikimų gerbėjų jau turinčių renginių galime paminėti „Didįjį žygį po Baltijos šalis“ – kelionių projektą, kviečiantį aplankyti gražiausius istorinius, architektūrinius, gamtos objektus, muziejus trijose Baltijos šalyse.“
Kelionių paketai
D. Kontrimavičiaus teigimu, pastaruoju metu svarbu ne tik pritraukti turistus į konkretų regioną ar objektą, bet ir privalu nuosekliai stengtis, kad užsieniečiai daugiau laiko praleistų mūsų šalyje, kad sugrįžtų kitais metais.
„Tam būtini įdomūs kompleksiniai pasiūlymai, kelionių paketai įvairių pomėgių žmonėms. Neužtenka atidaryti vieną ar kita naują, nors ir modernų, įdomų lankytiną objektą. Reikia galvoti, kaip iki konkretaus objekto turistui nuvykti, kur šalia apsistoti ar papietauti. Kompleksiniai kelionių paketai, pavyzdžiui, plaukimo baidarėmis suderinimas su poilsiu kaimo sodyboje ir kitos maršruto dalies įveikimu dviračiu ir taip toliau, galėtų suvilioti užsienio turistus. Lietuva gali pasigirti nuostabios gamtos teikiamomis galimybėmis, unikaliais autentiškais kaimais ir kraštovaizdžiais, tačiau juos sunku pasiekti“, – apžvelgia D. Kontrimavičius.
