Efektyviausi būdai – sugriežtintas motociklininkų rengimas, sparčiau vykdomos prevencinės priemonės, bausmės neišvengiamumo principas.

Dviejų savaičių statistika motociklininkams nepalanki. Paskutinį balandžio šeštadienį Vilniaus rajone įvykusioje avarijoje iškart nuketėjo du 40 metų neturintys motociklininkai. Abiem lūžo po vieną ranką.

Praėjusį sekmadienį 2011 metų laidos motociklas ,,Yamaha XT 660“, plente Nemenčinė-Vilnius, rėžėsi į automobilį – motociklininkas išvežtas į ligoninę.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas britvininkų sukeliamas avarijas pavadino ,,skaudžia problema“. Ji pasireiškia kiekvieną pavasarį. Statistika rodo, kad dažniausiai nukenčia jauni, dažnai teisių vairuoti neturintys, motociklininkai.

Vienintelis išsigelbėjimas – prevencinės priemonės?

Britvininkų suvaldymui, pašnekovo nuomone, svarbios prevencinės priemonės – baimė ,,būti sustabdytiems policijos“, taip pat griežtos bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, efektyvus šių transporto priemonių vairuotojų ruošimas.

N. Abukauskas įsitikinęs, kad mokymų metu būsimiems vairuotojams būtina išaiškinti, kad motociklas, jeigu juo netinkamai naudojamasi, yra itin pavojingas.

Jis teigė, kad vairuotojų sąmoningumo didinimas – viena iš pagrindinių priemonių, galinčių išsaugoti jų gyvybes.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo teigimu, inžinerinės priemonės motociklininkų nepažabos: ,,Čia kaip su šaunamuoju ginklu – jeigu nežinosi iš kurios pusės jis išauna, gali baigtis liūdnai. Visame pasaulyje nėra inžinerinių priemonių, galinčių suvaldyti beprotišką motociklininkų lakstymą. Beprotiškai galingu motociklu galima įsibėgėti labai trumpame kelio ruože ir trenktis ar į kelio statinį, ar į gyvenamąjį pastatą – žūti vietoje.“
N. Abukauskas
Čia kaip su šaunamuoju ginklu – jeigu nežinosi iš kurios pusės jis išauna, gali baigtis liūdnai. Visame pasaulyje nėra inžinerinių priemonių, galinčių suvaldyti beprotišką motociklininkų lakstymą. Beprotiškai galingu motociklu galima įsibėgėti labai trumpame kelio ruože ir trenktis ar į kelio statinį, ar į gyvenamąjį pastatą – žūti vietoje.

Pašnekovas aiškino, kad prevencinės priemonės greito rezultato neduoda – tai yra ilgalaikis procesas, kurio nauda pasijunta tik ateityje.

Dalis britvininkų elgiasi įžūliai – nepaklūsta policijos reikalavimui sustoti. N. Abukauskas aiškino, kad tokiais atvejais priešnuodžio nėra: ,,Nuo visiškai neprotingų žmonių vaistų nėra. Jie gali elgtis neadekvačiai – motociklu lėkti kaip akis išdegę. Jeigu atsiranda toks neatsakingas asmuo, kuris nepaklūsta jokiems reikalavimams, priešnuodžių nėra. Priešnuodis ateina iš švietėjiškos veiklos.“

N. Abukausko įsitikinimu, Lietuvoje britvininkai, lyginant su kitomis Pietų Europos valstybėmis, nėra tokia didelė problema. Ji aktualesnė valstybėse, kuriose klimatas motociklininkams palankesnis, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje.

Šiose valstybėse kelių eismo taisyklių nesilaikantys motociklininkai yra viena iš pagrindinių saugaus eismo problemų.

N. Abukauskas sakė, kad tos valstybės padėtį gerina atsakingiau ruošdamos vairuotojus ir vykdydamos švietėjiškas akcijas.

Kartą paragavęs, negali sustot

Psichologė Lina Gervinskaitė teigė, kad dalis motociklininkų kelyje elgiasi neatsakingai dėl adrenalino siekio: ,,Kuo daugiau motociklu greitai važinėji, tuo labiau turi didinti greitį – pripratus prie vienodo greičio pasitenkinimas nesijaučia.“

Jos nuomone, jei motociklininkai žino, kad gali nesunkiai išsisukti nuo policijos, padidėja rizikingo elgesio tikimybė.