Kas nors tikrai pasijuoks -penki metai, cha! Yra ir 20 metų stažo vairuotojų, kur kas geresnių... Nė velnio! Kokia neteisybė taip šablonuoti. Kaip galima lyginti mane, jau penkmetį „raižantį" po visą Lietuvą, su kokiu „ilgastažiu" dieduku, sykį per mėnesį užsukančiu į turgų? Tfu! Aš - profas! Sakau jums. Piktina mane visi lėtapėdžiai „žalieji", „vištos" už vairo. O labiausiai siutina koks pilvočius, laikantis kieto „bemso" vairą ir „besivelkantis" ant 60. Absurdas!

Maniškė tai neprasta! Džiaugiuosi kas rytą į ją įsėdęs. Suku iš kiemo, kažkoks asilas iš priekio atvaro. Nerašyta kiemo taisyklė: „Išvažiuojantiems pirmenybė!" Tikrai nesiruošiu trauktis. Anas pypina, ot durnas! Aš dedu pirštą ant smilkinio: „Asile, lipk ant borto!" Neatlaikė. Užlipo. Negi čia aš savo amortikus gadinsiu. Nesulauks...

Sutapimas. Prie šviesoforo ta pati markė. Susižvalgom. Gazuojam. Aš gi ne kvailas. Vos geltona ir ant gazo! Kaifas krūtinėj! Prakišo dundukas...

Nuotaiką sudirbo višta. Užgeso vidurinėj juostoj, nei iš kairės, nei iš dešinės apsukt neina. Sėdėk ir pypink kaip asilas. O ta, užuot užsikūrusi, išlipa ir aiškina man kažką, rankom skėryčioja. Toks noras užkilo kalt į nosį. Susilaikiau. Iš nervų prakaituoju kaip kiaulė...

Darbe viršininkas pylos už vėlavimą (dar vienas asilas)... Laukiu nesulaukiu vakaro. Grįžinėjant vėl pikas. O aš susitaręs su pana. Vėluoju. Pračiuožiau be lentelės į dešinę pro raudoną. Pastabdė. Einu pūst. Mąstau: „Tartis ar ne? Dar už tepimą nubaus..." Žodžiu, nieko nesiūlau, vaidinu pasimetusį. Kas čia, už ką čia? Per raudoną? Ot, velnias... Atsiprašau, nepamačiau (kad jūs už kampo „ticharinat")... Bauda? Na, ką padarysi... Kaltas. Mokėsiu. (Viena bauda daugiau ar mažiau). Bevek valandą užlaikė. Keikdamasis grįžtu į „tačką". Popiergalį į „bardačioką"... Nemažai jau prikaupiau...

Siaubas! 15 praleistų skambučių! Pana bus užsiraukusi. Dumiu namo. Įvažiuodamas į kiemą su tuo pačiu asilu kaktomūša susiduriu. Nebesipriešina, lipa ant bortelio, žino, kad grįžtantiems pirmenybė. O prikišta visur!.. Tai jau per tuos šunis viskas! Tfu! O man dzin, negi į kitą kiemą varysiuos? Palauk.., ai va, šitas golfiukas to kaimyno, kurio šuva naktim miegot man neleidžia! Užstatau iš galo. Lai turės rūpestėlio. Palauk, palauk... Dar rakteliu linijėlę nupiešiu... Žiūriu, atsižiūrėt negaliu, gražiai išėjo!

Paskubom į bariuką. Panos jau ir pėdos ataušę. Toks siutas suėmė! Gerai, kad bare, ant tų nervų taurelę kitą... Jau, žiūrėk, atslūgsta pyktis. Įpusėjau. Skambutis. Ragelyje bičo balsas: „Atlėk, šerną nukaliau... Tačkė susilankstė..." Aš apakęs: „Kur sakei? Užmiestis? Aš išgėręs. Už pusvalandžio? Na, kaip aš?.. Velniai nematę... "

Kūlvirsčiais į kiemą. Reikia čia man atseit? Siutas vėl ima. Na, bičui bėda, ką darysi. Nepagaus, nepastabdys... Kaip įmanydamas atsargiai nardau mieste. Reikia greitai ir nesukeliant įtarimo. Jau beveik užmiestis. Paskutinis baras pakely. Gal užsukt? Bičui vaistų nuo nervų paimt? Nėra laiko. Žvilgt į dešinę. Iki pirmos dirba. Grįžtant nusipirksim...

O-ba! Kas ten prie durų stovi? Maniškė su kažkokiu avigalviu! Tuoj aš apsisuksiu ir anam mažai nepasirodys! Ot avinas! Ir tai vištai klius. Palauk, perėja... už jos kalsiu rankinį ir vietoj 180 išlaušiu... Nervas kad ima, net dantys braška. Sukuosi... Velnias! Trinktelėjau į kažką... Stulpas? Ne, ot š..! Vidury gatvės esu. Eisiu pažiūrėt, gal pagalbos reikia. Pilasi iš burnos keiksmažodžiai. Jau lipsiu. Sulaikau save: „Bukagalvi! Ką darai?! Išgėręs esi. Kaltas ar ne, liksi kaltas! Teisės, tačka, už grotų įkiš!.." Ką daryt? Kaip susidirbau žiauriai! Atrodo, prablaivėjau iš karto. Apsidairau. Niekas nematė. Tamsu. Ištiesiu kaklą, už kapoto nieko nematyti... Juk užmiestis beveik, pamiškė čia pat, gal irgi šernas koks? Velniai nematę... Dingstu iš čia...

Drebančiom rankom vairuoju, siaubas, kaip ilgai... Visa amžinybė iki namų... Visur vaidenasi šunys. Greičiau, greičiau...

Prausiuosi prakaituotą veidą. Atvaizdas veidrody kažkoks išbalęs. Aš nekaltas! Tie asilai patys kalti! Amžinai kelią blokuoja, amžinai užgęsta sankryžoj, nežiūri, kur naktimis vaikšto... Vos tik išvažiuok į gatvę, aplink vieni bepročiai maišosi! Patis kalti...

Ot, velnias!.. Neapžiūrėjau tačkos. Gal įlinkusi, gal išsitepė... Karštligiškai ieškau ploviklio. Raminu save: „Ko čia panikuoji? Šernas ten buvo... šernas!"

Hmm... Reikia bičui pasukt, pasakyt, kad aš išgėręs ir jokiais būdais nesėsiu prie vairo...

em.si.dy

Esė konkurso rašinių priėmimo laikas jau baigėsi! Iki gegužės 9 d. bus išpublikuotos visos likusios skaitytojų atsiųstos istorijos, o tada Jūs galėsite balsuoti ir iš dešimties į finalą patekusių rašinių išrinkti tris geriausius, kurių autoriams atiteks vertingi prizai!

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai – kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą