Pirmuosius tualetus archeologai rado kasinėdami Škotijos pakrantėje: nedidelės įdubos akmeninėse sienose buvo sujungtos su vandens kanalais. Manoma, kad sistema buvo pastatyta prieš penkis tūkstančius metų. Archeologai tvirtina, kad senovės civilizacijos garsėjo sudėtingomis kanalizacijos sistemomis. Manoma, kad pirmieji klozetą prieš du tūkstančius metų išrado kinai.
Paprastai tualeto patalpa būdavo šalia arba netoli vonios kambario. Tualeto sienas nubalindavo kalkėmis arba apdailindavo medžiu. Pirmasis klozetas buvo iš molinių plytų sumūryta dėžė. Sėdimąją dalį taip pat apdailindavo molinėmis plytomis, tik vėliau dangtį ėmė gaminti iš medžio. Skirtingos tautos skirtingais laikais klozetą prijungė prie kanalizacijos sistemos. Kitur būdavo statoma atskira talpa, jai prisipildžius - išvaloma.
Senovės civilizacijų laimėjimai
Senovės graikų ir romėnų namuose tualeto kambarys dažniausiai būdavo antrame aukšte, o fekalijas išpildavo lauk, į kanalizacijos griovius. Iš pradžių tualeto patalpos interjeras buvo labai asketiškas, nepaisant to, kad kanalizacijos sistema galėjo naudotis tik aukštesniosios klasės gyventojai. Skurdžiai gyvenantys žmonės apie tualeto interjerą net negalvojo, o vietoj klozeto naudojo molinius puodus.
Pirmasis viešas tualetas atsirado senovės Romoje. Tuo laiku turtingi gyventojai jau puošė tualeto patalpą: dekoravo piešiniais, skulptūromis, lipdiniais. Todėl ir pirmojo viešo tualeto sienos, lubos bei grindys apdailintos marmuru ir keraminėmis plytomis. Be to, romėnai buvo įrengę specialią vamzdžių sistemą, kuria nešvarumai nutekėdavo į kolektorius ar kloakas. Garsusis romėniškas vandentiekis - Cloaca Maxima (500 pr. Kr.), išliko iki šių dienų.
Viduramžių naktipuodžiai
Viduramžiais žmonės naudojo paprasčiausius puodus, kuriuos statydavo po lova, o jų turinį šliūkšteldavo tiesiog į gatvę. Net Renesanso laikotarpiu, kai miestuose kanalizacijos sistema buvo intensyviai diegiama ir plečiama, naktipuodis liko labai populiarus ir daugelis žmonių juo naudojosi.
Tuo laiku naktipuodžiai buvo labai meniški: itin kokybiškai glazūruoti, dekoruoti spalvingais piešiniais, kai kurie net inkrustuoti auksu. Toks "klozetas" šiais laikais atrodo itin primityvus, ypač jei palyginsime naktipuodį su šiuolaikiniais santechnikos įrengimais (kai kurie iš to, kas juose palikta, nustatys jūsų sveikatos būklę, užrašys pas gydytoją ir artimiausioje parduotuvėje užsakys sveiko maisto). Tai greičiausiai dar ne viskas, kuo gali nustebinti ateities klozetas.
Tualeto kambarys - svečiams
Kadaise tualetu buvo vadinama patalpa, kurioje damos ir džentelmenai rengdavosi bei puošdavosi. Jis buvo būtinas turtinguose namuose. Moterų tualeto kambarys buvo lyg ir buduaras, kur dama prausdavosi, puošdavosi, šukuodavosi plaukus ar net priimdavo ankstyvus svečius. Tualetas jokiu būdu neturėjo asocijuotis su patalpa, kur yra santechnika, skirta natūraliems poreikiams tenkinti.
Šiais laikais tualeto patalpa tapo universaliu santechnikos mazgu, kur yra klozetas, vonia, dušas, praustuvė ir pan.
Šiuolaikinės technologijos
Vis daugiau jėgų ir lėšų skiriama klozeto technologijų tobulinimui, dizaino kūrimui. Keičiasi ir tualeto patalpos sąvoka. Vis dažniau įrengti tualeto patalpą kviečiami ne tik santechnikai, bet ir dizaineriai, floristai. Įvairūs augalai ir gėlės sugriauna šalto ir asketiškai sterilaus tualeto įvaizdį bei natūraliai sunaikina nepageidaujamus ir nemalonius kvapus.
Augalams būtina natūrali šviesa, dėl šios priežasties vonios ir tualeto patalpas šiuolaikiniai architektai projektuoja su langais. Jei jūsų tualeto patalpa labai maža ir sunkiai randate vietą augalui, galite pastatyti kompozicijų iš kvepiančių akmenų ant smėlio, deginti smilkalus ir pan. Taip patalpa taps jaukesnė ir mielesnė.
Mindaugas Vengras, UAB "Muresta" projekto vadovas, teigia, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, santechnikos pasiūla didžiausia.
"Estai daugiau prekiauja skandinaviška santechnika. Tiesa, jų rinką vis labiau užkariauja pigi kiniška. Latviai noriai perka lenkiškus klozetus, o Lietuvoje prekiaujama italų, skandinavų, vokiečių, austrų, šveicarų, lenkų, kinų, rusų, ukrainiečių ir kitų šalių gamintojų santechnika, - vardija Vengras. - Matyt, lietuviai mėgsta įvairovę. Tačiau iš tokio didelio kiekio sunku išsirinkti kokybišką ir ne per brangų klozetą".
Pigu, brangu, brangiausia
Pasak Prano Karvecko, bendrovės "Santechnika" savininko, klozetą galima nusipirkti ir už šimtą litų, tačiau neverta. "Itin pigūs klozetai yra ir itin nekokybiški. Kai žmogus perka klozetą už šimtą litų, mes patariame iš karto pakeisti vandens nuleidimo mechanizmą, nes jis netrukus tikrai sulūš", -perspėja Karveckas.
Pardavėjai ir santechnikai klozetus pagal kainas skirsto į žemiausią (nuo 100 iki 200 Lt), vidutinę (nuo 250 iki 1200 Lt) ir aukščiausią (nuo 1500 iki 5000 Lt) klases. Vengras tvirtina, kad žemiausios klasės yra rusiški, kiniški ir ukrainietiški klozetai.
"Gaminimo technologija visose gamyklose yra panaši: iš kokybiško, be priemaišų molio yra gaminamas klozetas, vėliau jis padengiamas glazūra, įdedamas vandens nuleidimo mechanizmas, - pasakoja Vengras. -Tačiau Vakarų Europos gamintojai turi pažangiausias technologijas, gamyboje taiko naujausius išradimus. Jų gamyklose dirba kvalifikuotų chemikų, fizikų, dizainerių komandos, todėl produkcija yra išties kokybiška. O kinai, rusai ar ukrainiečiai beveik neinvestuoja į technologijų tobulinimą, įrengimai pasenę. Jų vienintelis tikslas -parduoti gaminamą produkciją, o ne kurti naujoves".
Kokybiška glazūra
Klystate, jei manote, kad pigus klozetas nuo brangaus skiriasi tik kaina. Vengras pabrėžia, kad labai svarbu, kaip ir kokia glazūra padengtas unitazas bei bakelis.
"Brangesnių, kokybiškų unitazų glazūruojamos net nematomos vietos - įvairūs įlinkimai. Glazūra padengiamas ir visas nutekėjimo takas. Todėl unitazą lengva valyti, mažiau reikia valymo priemonių. Pigių glazūruojamas tik matomas paviršius ir dažniausiai ne itin lygiai - galima pamatyti nuvarvėjusią glazūrą ar juostas, lyg būtų teptuku brūkštelėta", - aiškina projekto vadovas.
Pigesnių klozetų glazūra gali būti nekokybiška - akyta, sugerianti vandenyje esančias kalkes, geležies daleles, purvą ir pan. Unitazo paviršius greitai susibraižys, gali suskilinėti.
Vytas Skukauskas, UAB "Skuvita" direktorius, perkant klozetą siūlo domėtis, kokias garantijas duoda pardavėjai. "Kokybiškai glazūrai duodame garantiją dešimčiai metų, o kiti pardavėjai - tik penkeriems. Todėl pagalvokite, ar tikrai norėsite vėl keisti unitazą po kokių šešerių metų", - sako Skukauskas.
Brangesniųjų unitazų glazūra dar dengiama specialia medžiaga, neleidžiančia kauptis nešvarumams, atstumiančia kalkes, purvą, o skystis nuo jos nubėga lyg vanduo nuo žąsies. Tokių apsauginių medžiagų yra keletas rūšių. Brangesnių medžiagų sudėtyje yra sidabro - jis turi antiseptinių savybių ir naikina bakterijas. Klozetas, padengtas specialia medžiaga, pabrangsta apie 200 litų.
Nuleidimo mechanizmas
Pardavėjai linkusiems protingai taupyti pirkėjams siūlo rinktis vidutinės klasės - čekiškus, lenkiškus klozetus.
"Klientai dažniausiai ir renkasi šių gamintojų santechniką - gana kokybišką ir nelabai brangią", - sako Karveckas. Paklaustas, ar dažnai tenka montuoti aukščiausios klasės klozetus, sako, kad tokių pasitaiko vos keletas per metus. Beje, galima rasti nebrangių ir kokybiškų vokiškų bei skandinaviškų klozetų.
Renkantis klozetą svarbu atkreipti dėmesį ir į vandens nuleidimo mechanizmą. Pigūs klozetai dažniausiai neturi vandens taupymo režimo. Net jei mechanizmas ir yra, kai kurie pardavėjai tikina, kad tai tik akių dūmimas, esą sistema neveikia. Šiam teigimui prieštarauja Skukauskas, jo nuomone, mechanizmus sugadina prasti meistrai.
"Reguliuoti nuleidžiamo vandens kiekį labai paprasta. Užtenka atidarius bakelio dangtį pasukti specialią svirtelę, ir spausdami vieną mygtuką jūs nuleisite tris ar net penkis kartus mažiau vandens, nei spausdami kitą, - aiškina direktorius. - Paprastai svirtelės jau būna sureguliuotos gamykloje, tačiau toks jau mūsų charakteris - būtinai reikia pasukti tai, kas sukasi. Taip meistrai, ne itin išmanantys savo darbą, mechanizmą "nureguliuoja". Žmonės vėliau skundžiasi, kad sistema neveikia".
Pigiausių klozetų vandens nuleidimo mechanizmas gali būti itin paprastas, "atsiduodantis" sovietmečiu: plūdė, reguliuojanti vandens pritekėjimą, ir svirtelė, pakelianti ir nuleidžianti kamštį. Į pigiausius nuleidimo mechanizmus neretai sudedamos prastos kokybės plastmasės detalės, kurios greitai susidėvi. Žinia, šiais atvejais apie komfortą, vandens taupymą ir mechanizmo ilgaamžiškumą bei kokybę neverta net galvoti.
"Vakarų Europos gamintojai garantuoja, kad pasirodžius gaminiui dar penkiasdešimt metų bus galima įsigyti atsarginių dalių. Perkant pigų klozetą apie tokias garantijas neverta net svajoti, -ironiškai šypsosi Vengras. - Žinoma, galima pritaikyti kitų gamintojų detales, tačiau technologiškai tai jau bus neteisinga ir nežinia, ar ilgai toks daiktas laikys".
Dizainas kainuoja
Vengras tikina, kad vidutinės klasės klozetai kokybe prilygsta aukščiausiai. Pastarųjų kainą didina dizainas. Naujas klozetų formas kuria pasaulinio garso dizaineriai, o už tai, be abejonės, tenka mokėti. Taip pat daugiau reikės mokėti, jei išsirinksite ne tradicinį baltą, o spalvotą klozetą.
Įsigeidę žalsvo, melsvo ar dramblio kaulo spalvos unitazo turėsite mokėti 15-20 proc. daugiau nei už baltą modelį. 10-15 proc. brangiau kainuos ir pakabinamasis unitazas. Tarp žemiausios klasės unitazų tokių nebūna.
"Nutarę pirkti vidutinės ar aukštos klasės klozetą jūs galite rinktis kokių norite matmenų, pakabinamą arba pastatomą, o pigiųjų klozetų gamintojai turi vos kelis standartinius modelius", - pasakoja Vengras. Vidutinės klasės ir brangesni klozetai išsiskiria ne tik dizainu, bet ir taisyklingomis formomis. Tai labai svarbu, mat klozetas susideda iš keturių dalių: unitazo, dangčio, bakelio ir vandens nuleidimo mechanizmo. Kokybiškų gaminių šios dalys gerai atitinka viena kitą, idealiai susidėliojai vieną visumą. Pigiųjų formos dažnai būna deformuotos, klozeto dalys blogai prisispaudžia viena prie kitos, vandens nuleidimo mechanizmas tampa nesandarus, todėl visą laiką teka vanduo.
Į vidutinės klasės ir brangesnius klozetus vandenį galima įvesti kaip patogiau: iš kairės, dešinės, viršaus ar apačios. Tai leidžia laisvai manipuliuoti išdėstant santechnikos įrangą patalpoje. Pigių klozetų vandens įvadas paprastai būna vienoje vietoje.
Nemažą klozeto kainos dalį gali sudaryti unitazo dangtis. Paprastai jis parduodamas atskirai. "Svarbu išsirinkti ne per minkštą ir ne per kietą. Pastarasis gali sudužti ir sužeisti", - perspėja Skukauskas. Unitazo dangtis kainuoja nuo 19 iki 300 litų.
Nepatogumų galite turėti išsirinkę kinišką unitazą - jie dažniausiai dešimčia centimetrų žemesni nei europietišk. "Kai sėdiesi ant tokio unitazo, jautiesi taip, tarsi kristum - jausmas ne itin malonus. Reikia laiko priprasti", - perspėja Skukauskas.
