Lietuvos Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. liepos 1 d. buvo registruoti 110 202 ūkininkų ūkiai. 2011 m. pirmą pusmetį įregistruotas 2 941 ir išregistruoti 1 388 ūkiai, o ūkininkų ūkių skaičius šalyje 2011 m. liepos 1 d., palyginti su 2011 m. sausio 1 d., padidėjo 1 553. Be jokios abejonės, toks didelis ūkininkų skaičius dar toli gražu nereiškia, kad visi šie žmonės mėgaujasi mokesčių lengvatomis ar kad juos visus galima priskirti tikrų ūkininkų kategorijai. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų pažįsta bent vieną asmenį, kuris ūkininku staiga tapo dėl sveiku protu nesuvokiamo reikalavimo tokiu tapti, jeigu nori žemės ūkio paskirties žemėje susiręsti namą. Tad ne apie tokius ūkininkus kalbame.
Valstybinės mokesčių inspekcijos mūsų žurnalo redakcijai pateiktoje informacijoje apie Lietuvos ūkininkų gautas pajamas 2010 m. matome, kad pirmoje vietoje puikuojasi beveik 64 mln. litų. Dešimtoje vietoje pagal gautas pajamas esantis ūkininkas deklaravo beveik 6 mln. litus. Belieka tik pasidžiaugti, kad šiais laikais žemės ūkio veikla generuoja tokias neblogas pajamas – tai puikus įrodymas, kad šiuolaikinis pramoninis ūkis yra pelningas verslas, kurio nereikėtų nei mistifikuoti, nei stigmatizuoti. Tačiau realybė kiek kitokia. Kiek mokesčių sumoka daugiausia pajamų gaunantys Lietuvos ūkininkai? Štai esminis klausimas.
Šįkart, kaip ir istorijoje apie laisvąsias profesijas bei advokatų pajamų apmokestinimą, patarimo kreipėmės į mokesčių konsultavimo, planavimo ir tyrimų paslaugas teikiančią bendrovę „Fidexperta“ ir jos steigėją, aukščiausios kvalifikacijos specialistę Rūtą Bilkštytę. Be specialistų pagalbos ūkininkų apmokestinimo džiunglių įveikti nebūtume pajėgę. Taigi pateikiame ekspertų išvadas.
Ūkininkų pajamų apmokestinimas už 2010 m.
Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos apmokestinamos pagal individualiai veiklai taikomas taisykles. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) aspektu apmokestinant ūkininkų pajamas už 2010 m. mokestinį laikotarpį, buvo reikšmingas žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis. Pagal tai, ar žemės ūkio valdos dydis buvo iki 14 europinio dydžio vienetų (EDV), ar viršijo 14 EDV, pajamos iš žemės ūkio veiklos buvo apmokestinamos GPM, taikant 5 proc. tarifą, arba priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms. Ūkininkai pagal individualios veiklos apmokestinimo tvarką, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, galėjo iš pajamų atskaityti sąnaudas pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba taikyti 30 proc. taisyklę. Socialinio draudimo aspektu žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams taikyta panaši apmokestinimo tvarka kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams, tačiau nustatyti lengvatiniai tarifai, taip pat galiojo „Sodros“ lubos, dėl kurių socialinio draudimo įmokos tampa fiksuotos. Pajamoms didėjant, o socialinio draudimo įmokoms esant nustatyto dydžio (fiksuotoms), mokesčių našta nedaug, bet mažėja.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą 2010 m. mokestiniu laikotarpiu žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 EDV. Taigi GPM mokėti nereikia, jei žemės ūkio valdos ekonominis dydis neviršija 14 EDV. Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos GPM, taikant 5 proc. tarifą. Mokestis mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, tai yra iš pajamų atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus atskaitymus).
Galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų atskaityti išlaidas iš uždirbtų pajamų: 30 proc. pajamų arba faktines išlaidas pagal dokumentus. Taip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamas GPM.
1 LENTELĖ. Ūkininkų pajamos ir jų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu už 2010 m. mokestinį laikotarpį
| Pajamos iš žemės ūkio veiklos, Lt | Apmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus), Lt | GPM, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis mažesnis nei 14 EDV arba lygus 14 EDV, Lt | GPM, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis nei 14 EDV, Lt |
| 63 726 058 | 63 726 058 | – | 3 186 303 |
| 13 329 064 | 13 329 064 | – | 666 453 |
| 11 996 588,00 | 5 988 257 | – | 299 413 |
| 8 374 325,48 | 3 364 610 | – | 168 231 |
| 8 320 753,00 | 2 612 723 | – | 130 636 |
| 7 172 494,00 | 2 541 663 | – | 127 083 |
| 6 625 134,00 | 2 187 920 | – | 109 396 |
| 6 328 374,00 | 2 174 116 | – | 108 705 |
| 6 022 418,55 | 2 136 849 | – | 106 843 |
| 5 988 257 | 2 046 110 | – | 102 306 |
Pažymėtina, kad nuo 2011 m. mokestinio laikotarpio pasikeitė pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimas. Už 2011 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms tik tuo atveju, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Taigi tie ūkininkai, kurie privalo registruotis ar yra užsiregistravę PVM mokėtojais, turi mokėti GPM, kurio tarifas – 5 procentai. Riba, kurią viršijus privalu registruotis PVM mokėtoju, yra 155 000 litų.
2 LENTELĖ. Ūkininkų pajamų apmokestinimas privalomojo sveikatos draudimo įmokomis už 2010 m.
| Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV | Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV, bet ne didesnis kaip 14 EDV | Ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV |
| 24 Lt per mėnesį 288 Lt per metus | 72 Lt per mėnesį 864 Lt per metus | 72 Lt per mėnesį Pasibaigus metams perskaičiuojama, kad metinė PSD įmoka sudarytų 6 proc. nuo per metus gautų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip 864 Lt. |
3 LENTELĖ. Ūkininkų pajamų apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis
| Ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis nei 14 EDV arba lygus 14 EDV | Ūkininkų ir jų partnerių, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 14 EDV |
| 128 Lt per mėnesį 1 536 Lt per metus | Mėnesio VSD įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei MMA (800 Lt) per mėnesį dydžio ir ne didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį dydžio (1 170 Lt).Nuo 128 iki 187,2 Lt per mėnesįSocialinio draudimo įmokų bazę sudaro žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų suma, tačiau ne mažesnė negu 12 MMA ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, tai yra ne mažesnė nei 9 600 Lt ir ne didesnė nei 14 040 Lt.Nuo 1 536 iki 2 246,4 Lt per metus |
4 LENTELĖ. Ūkininkų sumokėti mokesčiai ir bendra mokesčių našta, preziumuojant, kad ūkininkų žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 14 edv, tai yra galima maksimali mokesčių našta
| Pajamos iš žemės ūkio veiklos, Lt | Apmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus), Lt | GPM (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis nei 14 EDV), Lt | PSD įmokos, Lt | VSD įmokos, Lt | Visa mokesčių našta, Lt | Mokesčių našta, proc. |
| 63 726 058 | 63 726 058 | 3 186 303 | 864 | 2 246,4 | 3 189 413,4 | 5 |
| 13 329 064 | 13 329 064 | 666 453 | 864 | 2 246,4 | 669 563,4 | 5,02 |
| 11 996 588,00 | 5 988 257 | 299 413 | 864 | 2 246,4 | 302 523,4 | 5,05 |
| 8 374 325,48 | 3 364 610 | 168 231 | 864 | 2 246,4 | 171 341,4 | 5,09 |
| 8 320 753,00 | 2 612 723 | 130 636 | 864 | 2 246,4 | 133 746,4 | 5,119 |
| 7 172 494,00 | 2 541 663 | 127 083 | 864 | 2 246,4 | 130 193,4 | 5,12 |
| 6 625 134,00 | 2 187 920 | 109 396 | 864 | 2 246,4 | 112 506,4 | 5,14 |
| 6 328 374,00 | 2 174 116 | 108 705 | 864 | 2 246,4 | 111 815,4 | 5,143 |
| 6 022 418,55 | 2 136 849 | 106 843 | 864 | 2 246,4 | 109 953,4 | 5,15 |
| 5 988 257 | 2 046 110 | 102 306 | 864 | 2 246,4 | 105 416,4 | 5,152 |
Iš 4 lentelės matyti, kad, ūkininkų pajamoms didėjant, mokesčių našta mažėja. Taip yra dėl to, kad 2010 m. ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis buvo didesnis negu 14 EDV, socialinio draudimo įmokų bazę sudarė žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, tai yra ne mažesnė kaip 9 600 litų ir ne didesnė kaip 14 040 litų. Taigi ūkininkams nustatytos „Sodros“ lubos. Ūkininkų pajamoms didėjant, mokesčių našta mažėjo dėl atsirandančių fiksuotų socialinio draudimo įmokų.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad keletas ūkininkų nepasinaudojo mokesčių įstatymų įtvirtintomis galimybėmis. Pasinaudoję šiomis mokestinėmis galimybėmis, ūkininkai būtų galėję sutaupyti daugiau kaip 1 mln. litų mokesčių.
Ūkininkas – ne stambiojo kapitalo įmonė?
Praėjusių metų gruodžio viduryje žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius išplatino pareiškimą, kuriuo buvo nepritariama siūlymui suvienodinti gyventojų pajamų apmokestinimą. Ministras išreiškė susirūpinimą, kad tokie pareiškimai, kai ūkininkai prilyginami stambiojo kapitalo įmonei, gali pakenkti Lietuvos ūkininkams. Konstatuodamas, kad ūkininkavimas – socialiai labai jautri veiklos sritis, ministras atkreipė dėmesį, kad apmokestinimo suvienodinimas mokesčius ūkininkams išaugintų net iki 35 procentų. Pasak K. Starkevičiaus, žemės ūkio veikla – labai specifinė veiklos rūšis, kuriai taikomi išskirtiniai aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės, o nuo 2011 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir kompleksinės paramos reikalavimai. Padidėjusi mokesčių našta žemdirbius skatins nutraukti veiklą ir sukels didžiulių neigiamų padarinių. Žemės ūkio ministerijos specialistai individualios žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo tarifų suvienodinimą su kitų veiklų bei su darbo santykių susijusių pajamų apmokestinimu vertina nepalankiai.
Apibendrinant galima pasakyti tik tiek: daugiau jokių komentarų. Linkime, kad ir kiti specifinių sričių darbuotojai per metus gautų beveik 64 mln. litų, kuriuos valstybė apmokestins lengvatine tvarka.
