Populiarioji žinių vedėja R. Šakalytė ir naujienų tarnybos vadovas Sigitas Babilius DELFI papasakojo, kaip kasdien vyksta darbas viename didžiausių Lietuvos informacijos avilių ir kaip naujienas it bitės medų į korius suneša ir vartojimui paruošia reporteriai.
Naujienų kambarys – informacijos karalystė
Vos įžengus į TV3 naujienų tarnybą, atsiveria didžiojo naujienų kambario erdvė. Joje – prie kompiuterių triūsiantys naujienų reporteriai. Kiekvienas iš jų dirba prie dviejų kompiuterių. Viename dėlioja filmuotą medžiagą, atsirenka apie 20 geriausių planų ir sudaro jų seką, kitame kompiuteryje – šifruoja interviu tekstą būsimam reportažui.
Po to, kai filmuotos medžiagos planai jau būna atrinkti, o interviu tekstas iššifruotas, reporteris keliauja į montažinę, kur drauge su montuotoju susidėlioja reportažą, jį įgarsina.
Tuo metu Renata Šakalytė į darbą kasdien atvyksta apie 15-ą valandą. Ji pasivaikšto po naujienų kambarį, pabendrauja su reporteriais. Iš jų žinių vedėja susižino, kokias svarbiausias naujienas ir reportažus jai teks pristatyti TV žiūrovams eterio metu. Be to, reporteriai R. Šakalytei parašo naujienos pristatymą, o ši jį suredaguoja taip, kad jai gautą informaciją būtų patogu perskaityti ir kuo suprantamiau perduoti žiūrovams. Renatos rašytus reportažų pristatymus patikrina ir naujienų redaktoriai, vėliau tekstai atsiduria kalbininkės rankose, kuri ištaiso klaidas, sukirčiuoja.
Susipažinusi su naujienomis, pasitarusi su redaktoriais ir pasirašiusi pristatymus R. Šakalytė užsuka į drabužinę, kurioje jau laukia jai ir kitiems kolegoms, dirbantiems TV eteryje, paruošti drabužiai. Padedama stilistės žinių vedėja išsirenka drabužius ir prisėda grimerinės krėsle. Po gero pusvalandžio R. Šakalytė iš grimerinės išeina atrodanti nepriekaištingai: pasitempusi, tobulai išgrimuota, sušukuota. Žinių vedėja sraigtiniais laiptais nusileidžia į naujienų tarnybos rūsyje įrengtą studiją, prieš TV kameras perskaito žinių anonsus, kurie neilgai trukus pasiekia žiūrovus visoje Lietuvoje.
Naujasis žinių studijos interjeras gimė eksperimentuojant
TV3 naujienų tarnybos vadovas Sigitas Babilius DELFI pasakojo, jog iš montažinių jau apdorota medžiaga keliauja į išleidimo pulto kompiuterius, kuriuose yra sudaromas grojaraštis. Transliacijos signalas iš studijos keliauja tiesiai į žinių išleidimo pultą, prie kurio transliacijos metu dirba režisierė ir du jos pagalbininkai – operatoriai. Iš išleidimo pulto orų prognozės keliauja į Rygą, o iš Latvijos per Lietuvos radijo ir televizijos centrą arba VIASAT palydovą pasiekia žiūrovus Lietuvoje. Tuo metu reportažai žiūrovus pasiekia iš išleidimo pulto. Rygoje sėdintys darbuotojai „uždeda“ logotipą, paleidžia žinias į eterį.
S. Babilius pasakojo, jog jei Lietuvoje kiltų kokių problemų, žinių kokybė nenukentėtų. Jei prireiktų, transliacija būtų tęsiama iš Rygos. Jeigu Rygoje kas užstrigtų, žinios lietuvius pasiektų iš Vilniaus. Anot žinių tarnybos vadovo, nacionalinio saugumo požiūriu TV3 Žinios – saugesnės nei Lietuvos televizijos naujienų laidos, kadangi TV3 tansliacijų praktiškai neįmanoma nutraukti. „Žinių studijoje – keturios kameros. Prie pulto sėdinti režisierė vienu mygtuko paspaudimu gali įjungti norimą. Eterio metu panaudojame apie devynis planus. Mūsų studija įrengta naujai. Ją naudojame tik nuo šių metų pradžios. Naujos technikos sulaukėme prieš porą mėnesių, dekoracijos – taip pat naujos. Keitėmės, norėjome daugiau dinamikos. Lietuvoje iki šiol buvo ryški klasikinių, nuobodžių žinių tradicija. Jos buvo skaitomos filmuojant vienu arba dviem planais. Pabandėme būti inovatyvesni, modernesni“, – DELFI pasakojo S. Babilius.
Naujienų tarnybos vadovas atskleidė, jog Lietuvoje dizaineriai ir architektai naują žinių studiją geriausiu atveju sukuria maždaug kas trejus metus. TV3, o ir kitų TV kanalų žinių studijos įrengtos mažose erdvėse. Esą tai dizaineriams – rimta kliūtis norint sukurti harmoningą erdvę, kurioje derėtų dekoracijos, vedėjas, kameros.
„Lietuvoje dizaineriai, kuriantys žinių studijų interjerą, turi mažai galimybių tobulėti. Optika, šviesos, proporcijos... Yra daug momentų. Tai, kaip šiuo metu įrengta studija, išgauta eksperimentuojant. Susitikinėdavome su kolegomis, padarydavome, žiūrėdavome, kaip tai atrodo TV ekrane. Tai, ką matome akimis, kamera atspindi visai kitaip. Tačiau ilgai dirbę, manau, sukūrėme moderniausią žinių studiją Lietuvoje.“, – DELFI pasakojo pašnekovas.
R. Šakalytė didžiuojasi dirbanti TV3 žinių tarnyboje
- Kiek laiko dirbi TV3 žiniose?
- Jei atmintis neapgauna, gegužę bus penkeri metai.
- Kaip manai, kas svarbiausia žinių vedėjo darbe?
- Manau, žinių vedėjas turi būti objektyvus, o dirbdamas šį darbą turėtų rodyti kuo mažiau simpatijų ar antipatijų. Tai – žmogus, iš kurio teka informacijos srautas. Nuotaikas ir nuomones turi susiformuoti patys žiūrovai, bet tikrai ne vedėjas. Objektyvumas – labai svarbu. Žinių vedėjas turi būti raiškiai kalbantis, gerai intonuoti, turėti gražų ir patrauklų balsą, kad būtų malonu jo klausytis.
- Kiek laiko likus iki žinių atvyksti į darbą?
- Ateinu į darbą apie 15 valandą. Visą šį laiką skiriu pasirengimui. Bendrauju su savo kolegomis reporteriais, kuriuos galėčiau pavadinti žinių tarnybos stuburu. Jie yra svarbiausi žmonės. Be jų darbo žinios greičiausiai nelabai išeitų. Bendrauju su kolegomis, kartu kuriame svarbiausių įvykių anonsus, rašome juos, laukia grimavimasis, šukavimasis, rengimasis. Tai taip pat atima nemažai laiko. Vėliau – anonsų įrašinėjimas, pasirengimas laidai – naujienų pristatymo redagavimas, informacijos paieška internete. Daug juodo darbo. Laikas prabėga labai greitai. Atrodo, dar valanda, dar valanda, bet ilgainiui jo nebeskaičiuoji, pamatai, kad liko vos kelios minutės iki eterio, tuomet bėgu į studiją.
- Kiek minučių likus iki eterio atbėgi į studiją?
- Stengiuosi nevėluoti, esu punktuali. Žinau, kad pavėlavusi sukelčiau streso kolegoms – žmonėms, dirbantiems prie išleidimo pulto, studijoje dirbančiam operatoriui. Ateinu į pačią studiją likus penkioms, o kartais ir 10-iai minučių iki eterio. Viskas priklauso nuo įvykių. Jei kažkas ypatingo vyksta tuo metu, kai jau reikia pradėti žinias, būna, kad iki paskutinės sekundės manęs studijoje nebūna. Stengiuosi sužinoti apie naujausius įvykius. Tačiau dažniausiai būna, kad į studiją ateinu likus penkioms minutėms iki eterio. Juk dar reikia ir su kalbininku pasitarti, suderinti tekstą, jį sukirčiuoti. Į studiją visą laiką ateinu bent porą kartų paskaičiusi tai, ką pranešiu žiūrovams.
- Ar tekstą, kurį skaitai eteryje, pasirašai pati, ar jo sulauki iš reporterių ir tau belieka jį suredaguoti?
- Reportažus kuria reporteriai ir žurnalistai. Jie parašo žinios, kurią kūrė, pristatymą. Tą pagrindą redaguoju – keičiu, pildau, nuimu ir susitvarkau taip, kad man būtų ir patogu skaityti, ir kad žiūrovas suprastų aiškiai. Be abejo, kartais nutinka taip, kad reporteris daro išskirtinę ir ilgą medžiagą, todėl pristatymo man parašyti nespėja. Būna, kad iki žinių eterio lieka kelios minutės, o žurnalistas reportažą turi dar ir sumontuoti. Tuomet manęs paprašo, kad pristatymą pasirašyčiau pati. Tuomet jį drauge su dienos redaktoriumi pasirašau. Tai nėra labai reti atvejai. Pasitaiko, kai pagelbėju kolegoms. Mano darbo praktikoje nėra buvę, kad eteryje skaityčiau nė kiek neredaguotą naujienos pristatymą. Priešingu atveju galiu ir pati nukentėti. Vieniems vieni žodžiai geriau tariasi, kitiems – kiti. Be to, kiekvieno žmogaus sakinio struktūra skiriasi. Stengiuosi, kad tekstas man tiktų, sklandus ir suprantamas žiūrovui.
- Ar paskaičiusi žinias iškart išsiruoši namo, ar turi dar kokių darbų pasibaigus eteriui?
- 21.35 valandą dar laukia tiesioginės TV3 vakaro žinios. Joms taip pat rengiuosi. Atsiranda naujos informacijos, ją reikia parengti, papildyti, suredaguoti, peržiūrėti anksčiau rodytus reportažus. Viskas vyksta taip pat, kaip ir ankstesnėse žiniose, tik aš tuo metu jau lieku viena. Daugelį dalykų turiu nuspręsti pati arba pasitarti su kolegomis telefonu. Darbo yra mažiau nei iki 19 valandos žinių, nes tuomet verda katilas, tačiau ir iki vakaro žinių yra daug darbo. Mes neįrašinėjame žinių, jos – tiesioginės. Krūvis šiek tiek mažesnis.
- Su kolega Roku Petkevičiumi keičiatės kas savaitę, ar sudėtinga atsidėti darbui iki vėlaus vakaro savaitę laiko kiekvieną dieną?
- Dabar tai man yra įprastas darbo režimas. Ilgainiui prie jo prisitaikiau. Toks darbo grafikas man labai patinka. Ne darbo savaitę nesijaučiu atsijungianti nuo naujienų srauto, nes dirsteliu į internetą, pasižiūriu kolegų naujienų laidas. Po savaitės sugrįžusi į darbą nesijaučiu nieko nesuprantanti ir nesuvokianti, kas vyksta ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Kitavertus aš apskritai viskuo domiuosi ir man patinka toks darbo grafikas. Man patinka mano darbas, jeigu būtų kitaip, aš jo nedirbčiau. Juk kiekvienas žmogus turi galimybę rinktis.
Esu labai laiminga, kad dirbu čia. Didelį ir nuoširdų ačiū noriu tarti savo kolegoms, reporteriams. Jie yra be galo šauni ir profesionali komanda. Labai didžiuojuosi, kad esu jų tarpe.
