Stereotipai visada sudaro kažkokią išankstinė nuomonę. Aš tikrai nemanau, kad visi BMW vairuotojai yra chamai, kad visi dviratininkai važinėja girti ir kad vaikams bėgimas per gatvę yra savaime suprantamas dalykas.
Manau, kiekvienas žmogus mokosi tik iš savo klaidų ir jokie straipsniai apie avarijas ar partrenktus žmones tavęs nepakeis, kol pats nebūsi viename iš tų straipsnių aprašytas.
Pėstieji visada tvirtu žingsniu žengia į gatvę įsitikinę savo pirmumu. Taip, pirmumo teisę degant žaliam šviesoforo signalui pėstysis turi, tačiau nereikia pamišti, kad užsidegus žaliam signalui aplink pėsčiųjų perėją neįsijungia apsauginis jėgos laukas. Tad drąsusis pėstysis bus drąsus tik tol, kol nepasivažinės ant kapoto. Vėliau, prieš eidamas per perėją įgaus refleksą apsidairyti.
Ėjimas per perėją degant raudonam šviesoforo signalui yra pateisinamas tik tada, jei aplink nėra nei vieno automobilio ir jei skubi. Kitoje gatvės pusėje atvažiavo autobusas vežantis namo? Manau, jei namo grįši 10 ar 20 minučių vėliau kitu autobusu, bus vis tiek geriau, nei grįžti namo po kelių dienų iš ligoninės.
Jei gyveni didmiestyje tikriausiai pastebėjai, kad kelias yra ne vienos eismo juostos, vadinasi, jei pirmoje juostoje tave praleidžia per perėją, nebūtinai praleis antroje, nes tavęs gali ir nematyti – apsidairyk, užtruksi tik kelias sekundes.
Dar mokykloje įkalama visiems į galvas du žodžiai – dairykis, ir nebėk, kodėl juos visi pamiršta? Tai turėtų būti natūralus refleksas miesto žmogui. Vaikai, nesugeba įvertinti transporto priemonės greičio, dėl to jiems ir atrodo, kad visada suspės, tačiau suspėti ne visada pavyksta... Jei kelyje (ne perėjoje) partrenkiamas vaikas, kaltas ne automobilis, ne greitis, ne kelio ženklinimas, o vaiko tėvai. Būtent jie yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir suversti kaltę vairuotojui, kuris kasdien jau 10 metų važinėja į darbą ir vieną dieną kažką partrenkia vien dėl to, kad to išvengti buvo neįmanoma.. Na, tai yra absurdas.
Apie girtus dviratininkus
Pats save laikau dviratininku, nes šią transporto priemonę naudoju beveik kasdien. Ne visiška tiesa, kad „šiuose keliuose nėra vietos dviratininkams“, beveik visi vairuotojai yra mandagūs ir rūpestingi, aišku, visada atsiranda ir stereotipinių „BMW vairuotojų“. Važinėdamas dviračiu pastebėjau kelis niuansus, kurių tikriausiai nepastebi vairuotojai ir pėstieji. Vilniuje dviračių takų PRAKTIŠKAI nėra. Taip, yra teplionės ant šaligatvių, tačiau kas bandė bent kartą nuvykti iš taško A į tašką B tik dviračių taku, žino, kad tai neįmanoma. Dėl to aš važinėju keliu. Su šalmu, su šviesomis, rodau posūkius ir laikausi KET.
Keista, kad bet kuris turintis dviratį jau gali vadintis dviratininku. Provincijoje pagauti girti „dviratininkai“ pristatomi, kaip keliantys giesmę sau ir kitiems, nesvarbu, kad juos pagavo vos benulaikančius dviratį ir jį naudojantį tik tam, kad nenugriūtų. Iš bendros statistikos išmeskite girtus dviratininkus kaimuose ir pamatysite, kokia situacija yra mieste. Atmeskite ir vaikus, kurie dviratį naudoja tik nuvažiuoti nusipirkti ledų (ar šiais laikais reikėtų sakyti „alaus“), būtent tokie „dviratininkai“ ir lenda po automobilių ratais perėjose, nes nežino KET ir neturi savisaugos instinkto.
Tikrų dviratininkų įvaizdis ir kenčia dėl kelių šaukštų deguto medaus statinėje.
Mano asmeninė patirtis tokia, tik įsigijęs dviratį, laksčiau kaip pašėlęs... kol manęs nenutrenkė perėjoje. Kitą kartą dėl skubėjimo vos nepalindau po dviejų automobilių ratais ir TIK TADA supratau, kaip iš tiesų reikia važinėti. Dabar, net važiuodamas naktį tuščioje gatvėje laukiu užsidegančio žalio šviesoforo signalo. Gaila, kad daugeliui, kaip ir mano atveju, reikia tokių įvykių, kad įvertintų savo elgesį.
Mano manymu jaunuoliams, kaip ir senais laikais turėtų būti privalomos dviratininko teisės, galbūt ne visiems, o tiems, kurie važinėja mieste. Ir jei ne teisės, tai bent susipažinimo su KET kursai, nes dabar eilinis pėsčiasis sėdęs ant dviračio elgiasi, kaip... pėsčiasis, tačiau turėtų elgtis kaip vairuotojas.
Visai neseniai teko matyti keliu su dviračiu važiuojančią moterį. Ji vairavo viena ranka, kita kalbėjo mobiliuoju telefonu. Tokį poelgį galima palaikyti tiesiog vaikišku kvailumu, tačiau viena detalė apverčia viską aukštyn kojom – gale pritaisyta kėdute vaikui.. Gerai, kad ji buvo tuščia.. Gaila, kad žmonės negalvoja į ateitį, jei kelyje pasitaikytų duobė, jei lenktų kitas automobilis, viena ranka vairo gali ir neišlaikyti, o tada... Kaip minėjau, gerai, kad kėdutė buvo tuščia..
Apie „BMW vairuotojus“
Gyvenimiška situacija: stoviu su dviračiu prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laukiu, kol mane kas nors praleis. Sustoja automobilis – naujutėlaitis, blizgantis BMW, už vairo – solidžiai apsirengęs dėdė rodo man, kad važiuočiau. Padėkodamas linkteliu ir pradedu važiuoti, kai įpusėjus perėją, pro nosį vos neužkabinusi prašvilpia raudona Mazda, su lipduku „atsargiai, automobilyje vaikas“...
Po šio įvyko kai ką supratau, yra ir gerų, yra ir blogų vairuotojų, tačiau apie visus vairuotojus spęsti iš vairuojamo automobilio markės yra kvailoka. Iš provincijos atvažiavęs jaunuolis, tėvų dovanotu automobiliu pripratęs prie žvyrkelių ir kelio bijančių bobučių tikrai nejaučia atsakomybės, nes ne jis pirko automobilį, ne jis pila degalus ir ne jis mokės baudas..
Mieste vairuodamas pripranti prie eismo srauto, išmoksti nardyti tarp automobilių ir pamiršti posūkių signalus. Tiesa, vairuotojams taip pat sunku, kartą sustoji prie perėjos praleisti žmogaus ir lauki penkias minutes, kol jis apsispręs – eiti, ar ne, o štai kitoje perėjoje tiesiai po ratais šoka kitas pėsčiasis. Pradedi keiktis, kai priešais užlenda naglas vairuotojas ir po akimirkos pats tuo pačiu „atsilygini“ kitam. Daugelis sako, kad tai pateisinama, nes taip daro visi. Blogas elgesys tuo nepateisinamas. Viduramžiais buvo įprasta deginti raganas, nes „visi taip darė“, dabar daugelis mano kitaip..
Kai kartą pavėžėji pėsčiąjį ant kapoto, po to pradedi pastebėti perėjos ženklus. Kai patenki į avariją – pradedi pastebėti kitus eismo dalyvius, supranti, kad kelyje esi ne vienas.
Mano patarimas VISIEMS eismo dalyviams – į kitus eismo dalyvius žiūrėti ne kaip į nepažįstamus žmones, o kaip į savus.
Vairuotojau, kitą kartą, kai lenksi dviratininką įsivaizduok, kad lenki savo vaiką ir pagalvok, ar jį taip spaustum prie šaligatvio. Kitą kartą, kai prie pėsčiųjų perėjos pyksi ant vėžlio greičių kerėpliojančios bobutės pagalvok, ar taip pyktum ant savo mamos ar močiutės.
Dviratininkai, įsivaizduokite save vairuotojų vietoje, juk ne malonu būtų jei jums ramiai važiuojant užkirstų kelią kitas eismo dalyvis. Ir ar lenktumėte pėsčiąjį rizikuodami užkabinti jei jis būtų brolis ar sesuo?
Ir visų svarbiausia – pėstieji, jūsų daugiausia, tačiau kelyje demokratija negalioja. Automobilis tai daugiau nei dviejų tonų metalo gabalas, kuriam valdyti reikia įgūdžių. Kitą kartą, kai eisite per pėsčiųjų perėją pagalvokite, ar drįstumėte iššokdami į važiuojamąją kelio dalį tikrindami savo sūnaus ar dukros budrumą ir vairavimo įgūdžius.
Saugus eismas yra ne taisyklės, ne kelio ženklinimas ar šviesoforai, ne oro pagalvės ar šalmai, o eismo dalyvių pagarba vienas kitam ir atsakomybė. Būtent jos ir trūksta keliuose. Bauda už greičio viršijimą yra ne tam, kad papildytų biudžetą, ji skirta tam, kad užkirstų kelią galimai nelaimei. Baudą už neužsisegtą saugos diržą ar ne vietoje pereitą kelią tu moki ne tam, kad taip parašyta, o tam, kad pagalvotum, kiek Tau yra svarbi Tavo gyvybė. Kelių eismo taisyklės yra ne tam, kad jas laužytum, o tam, kad apsaugotų Tave ir Tavo šeimą nuo nelaimių.
DELFI skaitytojas Nerijus
Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:
- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;
- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;
- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.
Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugus eismas").
Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:
1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.
2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.
3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.
Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą
