Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro dermatologės Aldonos Kajutytės teigimu, raudonuoti būdinga beveik visiems žmonėms – tiek moterims, tiek vyrams. Ir tai visiškai normalu. Raudonis – įgimta trumpalaikė odos reakcija į išorinius ir vidinius veiksnius, skatinančius plonyčių kraujagyslių kapiliarų susitraukinėjimą bei išsiplėtimą.
Veikiama žiemos šalčio oda pabąla, nes kraujagyslės susitraukia ir į jas patenka mažiau kraujo, o iš lauko grįžus į šiltą kambarį kapiliarai, atvirkščiai, išsiplečia, prisipildo kraujo, todėl ir tampa akivaizdžiai matomi. Kraujagyslės išsiplečia ir išgėrus alkoholinių ar itin karštų gėrimų, pavalgius aštrių patiekalų arba stipriai susijaudinus, patyrus stresą, pervargus.
Išsiplėtę pavieniai kapiliarai ar jų tinkleliai, primenantys raudonas dėmes, dažniausiai išryškėja ant skruostų bei nosies, kaklo, rečiau – kitose veido ar kūno dalyse.
Raudonis beveik nepasireiškia „storaodžiams“ žmonėms, kurių veido ir kūno odos plonyčių kraujagyslių tinklelis odos paviršiuje išsidėstęs šiek tiek giliau, todėl kapiliarų susitraukimas ir išsiplėtimas vyksta nepastebimai.
Gadina nuotaiką
Paprastai trumpam skruostus nuspalvinantis raudonis ypatingų nepatogumų nesukelia – kraujagyslės greitai adaptuojasi prie pasikeitusių sąlygų.
Kartais nuotaiką sugadinti ir tam tikrą psichologinį diskomfortą sukelti gali, pavyzdžiui, per dažnai raustanti ar mėlynuojanti nosis – žmogus atrodo taip, lyg nuolat būtų išgėręs. Jeigu kapiliarai yra pernelyg arti odos paviršiaus, jų spalva būna itin intensyvi ir nelabai džiugina šviesios odos savininką.
Veidą ir kaklą išmušančios dėmės išduoda stiprų susijaudinimą – per pasimatymą tai atrodo labai miela, bet pokalbio dėl darbo metu perdėtas jautrumas gali sugadinti gerą įspūdį apie kandidatą.
Pasak A. Kajutytės, dėl nepageidaujamo raudonio nerimaujančių klaipėdiečių pas gydytojus ateina kasdien. Tačiau ne laiku veido, kaklo ar kitos kūno dalies odą (tik po drabužiais to nesimato) išmušančios dėmės dažniausiai tėra kosmetinis defektas, kurio beveik neįmanoma nei išvengti, nei atsikratyti.
Liudija ir ligą
Sunerimti vertėtų tuomet, kai odos paraudimas būna ilgalaikis ar net tapo nuolatinis. Tai gali būti kokios nors odos ligos (pavyzdžiui, raudonės, odos erkučių, seborėjinio dermatito) ar bet kokio kito organo negalavimo požymis. Pasak dermatologės, visi vidaus organai turi savo plotą odoje, todėl bet koks odos būklės pakitimas tam tikroje vietoje gali liudyti, kad sutriko kažkurio organo veikla.
Veidą ar kitą kūno vietą „puošiančios“ rausvos dėmės, spuogeliai ar kiti odos dariniai gali būti sutrikusios žarnyno veiklos, padidėjusio skrandžio rūgštingumo, gastrito, tulžies akmenukų, padidėjusio kraujo spaudimo ir kitų negalavimų požymis.
Anot A. Kajutytės, neretai klaipėdiečiai net nežino, kad turi kokių nors sveikatos sutrikimų. Tik kreipusis į dermatologą dėl problemiškos odos paaiškėja, kad reikia gydyti ne odą, bet kitą organą ar jų sistemą. Tada ir oda savaime pagražės.
Gydosi patys
Gydytoja A. Kajutytė pagyrė sveikata ir grožiu besirūpinančius klaipėdiečius, kurie dėl menkiausio paraudimo bėga pas dermatologą, o ne į vaistinę ar visažinę kaimynę.
„Pats blogiausias dalykas – tingėti eiti pas specialistą ir gydytis patiems. Žmonės neretai vaistinėje įsigyja įvairių plačiai reklamuojamų kremų, steroidinių preparatų. Jie ne tik nė kiek nepadeda, bet net kenkia. Tepant steroidinį preparatą kraujagyslės trumpam susiaurėja. Vartojant tokį kremą ilgesnį laiką, vyksta negrįžtami pakitimai – atrofuojasi oda, o kapiliarai jau nebesusitraukia. Į dermatologą kreipiamasi tik prasidėjus įvairioms komplikacijoms“, - pasakojo A. Kajutytė.
Daug rūpesčių keliančius pavienius kapiliarus ar jų tinklelį galima sunaikinti lazeriu. Tačiau tai brangiai kainuoja.
