Jau nieko nebestebina atliekų krūvos tam netinkamose vietose. Jų galima atrasti ir Neryje Vilniaus centre, ir miesto pakraščiuose, bet išdarinėto šerno atliekos, besimėtančios prie šaligatvio – kažkas naujo. Toks neatsakingas elgesys ne tik nemaloniai nuteikia gomurį, bet kelia pavojų sveikatai bei aplinkai.

GRYNAS.lt skaitytojas Vidas tokį vaizdelį išvydo netoli prekybos centro „Ozas“. „Geležinio Vilko gatvėje, prie Šeškinės sodų pėsčiųjų perėjos, patvoryje mėtosi išdarinėtas šernas. Protu nesuvokiama, kas taip galėtų elgtis?“ - laiške rašė vyras. Vidas apie jas pranešė ne tik žurnalistams, bet ir atsakingoms institucijoms. Atliekos buvo surinktos ir pavojaus nebekels.

Gali sukelti ligas

Skaitytojas ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai spėliojo, kad tai, greičiausiai, buvo brakonierių darbas. „Joks medžiotojas taip nesielgtų. Jie žino taisykles, ir žino apie galimas ligas bei atsakomybę. Greičiausiai, tai brakonierių darbas: greit nušovė, dar greičiau išdorojo ir numetė, kur papuola“, - GRYNAS.lt komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Mėsos atliekos gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai. Kyla pavojus išplatinti pavojingas užkrečiamas ligas, tokias kaip pasiutligė, trichineliozė, echinokokozė, kiaulių maras, netgi pasiutligė. Užkrėsta mėsa pasivaišinę šunys ar katės ligas gali pernešti savo šeimininkams.
Po skerstuvių likusias atliekas geriausia būtų užkasti, o ne sušerti naminiams gyvūnams ar sudeginti. Metrą po žeme pakastos atliekos greitai suyra ir nekelia grėsmės maitos neatsisakantiems gyvūnams.

E. Mecelis aiškino, kad pagal galiojančias taisykles, medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti Teritorinei VMVT ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių medžiojamųjų gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai. Kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.

Miesto ir kaimo gyventojams taisyklės nevienodos

O ką daryti miesto gyventojams, jei jų pirkta mėsa sugedo? „Čia kiek mažesnė problema. Žmonės ją gali laisvai mesti į bendruosius atliekų konteinerius, šie juk dažnai išvežami, tad didesnio pavojaus nekyla“, - aiškino E. Mecelis. Žinoma, neprošal yra sugedusią mėsą įdėti į plastikinį maišelį ar kaip kitaip apsaugoti nuo valkataujančių kačių ar kitų gyvūnų.

Mėsos atliekomis atsikratyti kaime gali būti sunkiau. Taisyklės skelbia, kad kritus naminiam gyvuliui, apie tai turi būti pranešta gyvūnų utilizacija užsiimančioms įmonėms. „Pagrindinė tuo užsiimanti įmonė yra UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Jie paima gaišusius gyvulius ir juos tinkamai sunaikina. Patiems to imtis nevertėtų“, - teigė specialistas.

Pasak VMVT darbuotojo, Lietuvos įmonės jau išmoko, kaip tinkamai tvarkytis su mėsos atliekomis. Jei ankščiau dar pasitaikydavo, kada jas suversdavo kur miške, dabar užregistruojami tik pavieniai, menki nusižengimai: netinkamai sužymėti konteineriai ar pan.

Kaimuose dar kartais žmonės patys skerdžiasi gyvulius. Po skerstuvių likusias atliekas geriausia būtų užkasti, o ne sušerti naminiams gyvūnams ar sudeginti. Metrą po žeme pakastos atliekos greitai suyra ir nekelia grėsmės maitos neatsisakantiems gyvūnams. Lygiai taip pat galima elgtis ir katėmis, šunimis ar kitais augintiniais, tačiau teisingiausias sprendimas – susisiekti su artimiausia veterinarijos klinika. Beveik kiekviena jų turi galimybes tinkamai utilizuoti augintinius.

Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072   
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870     
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833    
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876     
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407   

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.