„Taip, tai gali kelti klausimų, kodėl tokia didelė dalis dirbančiųjų verslo įmonėse gauna minimalias ir mažesnes algas. Manau, kad pasiskirstymas pagal sektorius leistų susidaryti objektyvesnį vaizdą, nes nuvilnijęs taksi skandalas yra aiški indikacija, kad paslaugų srityje to piktnaudžiavimo tikrai gali būti. Bet kadangi nėra dinamikos, kaip kito dirbančiųjų atlyginimai, šis skaičius indikuoja tai, kad mokesčių inspektoriams yra kilęs įtarimas dėl 5 tūkst. šalies įmonių“, - sako „Danske banko” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet sausį Lietuvoje veiklą vykdė 83,624 ūkio subjektai arba 43,7 procento visų įregistruotų ūkio subjektų. Mokesčių inspektoriams įtarimas kilo dėl 6 proc. jų.
„Neatrodo, kad tai būtų didelis ir išskirtinis procentas, bet vėlgi, daugiau reikėtų žiūrėti tas smulkias įmones, išmesti gigantus, tai – bankinį sektorių, pramonę, didžiuosius mažmenininkus, nes jų piktnaudžiavimo sąnaudos tikrai yra didelės, tuo labiau, šios bendrovės yra valdomos užsienio įmonių ir tuomet tikrintinų įmonių dalis padidėtų. Aišku, kad tendencija nėra sveikintina vertinant ekonomikos būklę – tai atsispindi ir mūsų biudžete, kuriame yra nuolatinių skylių ir problemų“, - dėsto ekonomistė.
Pasak jos, pasimokyti yra ko iš estų, kurie sugebėjo pasinaudoti sparčiu savo ekonomikos augimu ir metus baigti su 1 proc. pertekliumi.
„Tuo tarpu mes labai lėtai einame prie tos stabilizacijos ir „Sodros“ problemos yra indikacija, kad pas mus kažkas yra negerai tiek su darbo užmokesčiu, tiek su darbuotojų draudimu ir panašiai. Aišku, piktnaudžiavimo mastas, kai nenorima dirbti pagal tipines darbo sutartis ir mokėti visus mokesčius, yra didelis“, - mano V. Klyvienė.
Mokesčių inspekcija pateikia duomenis, kad pernai verslo įmonėse dirbo 64 546 darbuotojai, kurių atlyginimas buvo lygiai 800 Lt (7,7 proc. visų dirbančiųjų verslo įmonėse), o iki 800 Lt darbo užmokestį gavo 220 393 gyventojai (26,4 proc.).
Inspekcijos duomenimis, pernai Lietuvoje 800-1200 Lt atlygį gavo 153,7 tūkst. verslo įmonių darbuotojų (18,41 proc.), 1200-2200 Lt - 208,25 tūkst. (24,95 proc.), 2200-3500 Lt (13,42 proc.), daugiau nei 3500 Lt – 75,77 tūkst. (9,08 proc.).
Įtarimai krinta ir ant tų šalies dirbančiųjų, kurie verčiasi individualia veikla. Pasak inspekcijos, kasmet apie 170 tūkst. gyventojų, kurie neva verčiasi individualia veikla, iš įmonių gauna 7-8 mlrd. Lt išmokų. Inspekcijai kyla įtarimų, kad dalis jų realiai dirba įmonėse, tačiau šios, bandydamos nesąžiningais būdais susimažinti mokamus mokesčius, gyventojų neįdarbina, o sudaro įvairias civilines sutartis.
