Mūsų gražuolės
Lietuvoje iš apytiksliai 120 rūšių savaime paplitusios tik 3. Bet visos plukės gražios, vertos dėmesio – tiek augančios natūraliose augimvietėse, tiek soduose.
Geltonžiedė plukė (A. ranunculoides) randama lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Užauga 7–15 cm aukščio (kartais ir iki 30 cm). Balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį ploteliai geltonuoja po lapus skleidžiančiais medžiais. Soduose galima auginti tik tipinius rūšinius individus arba pilnavidurę veislę ‘Semiplena’.
Kita dažna rūšis – baltažiedė plukė (A. nemorosa). Ji mėgsta drėgnesnes vietas, miškus, krūmynus ir parkus. Užauga 7–15 cm aukščio (kartais ir iki 30 cm). Kartais negausiai pražysta ir rudenį.
Šios plukės veislių išvesta nemažai. ‘Green Fingers’ žiedai atrodo tarsi su žaliais sparneliais, nes pasipuošę virš baltų vainiklapių išaugusiais papildomais smulkučiais lapeliais (tai pakitę kuokeliai). Į ją panaši yra ‘Phyllodic Form’. Šviesiai rožiniais, alyviniais ar violetiniais žiedeliais žydi ‘Alenii’, ‘Robinsoniana’, ‘Mart’s Blue’ ir ‘Lismore Blue’. ‘Alba Plena’ ir ‘Vestal’ virš vainiklapių turi vidurėlius, sudarytus iš tankių smulkių baltų lapelių.
Veislė ‘Blue Eyes’ – pusiau pilnavidurė, su keliomis eilėmis siaurų, į centrą melsvėjančių vainiklapių. ‘Majbrud’ virš alyvinių vainiklapių eilės turi tankų vidurėlį iš smulkesnių žalių ir alyvinių lapelių. ‘Mostruosa’ žiedai labai pakitę: dalis taurėlapių virtę lapais, o dalis vainiklapių balti. ‘Green Dream’ ir ‘Viridiflora’ žiedai sudaryti vien iš susitelkusių žalių skiautėtų lapų, todėl atrodo labai neįprastai.
Stambesnė ir išvaizdesnė yra lieknoji plukė (A. sylvestris). Užauga 15–50 cm aukščio. Pražysta kiek vėliau, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Ši rūšis reta, labiau išplitusi tik Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Priešingai nei geltonžiedė ir baltažiedė plukės, įsitvirtina gan sausose vietose, šlaituose, retuose pušynuose, kur tik žemė kalkinga. Tai saugomas augalas, kurio negalima rauti ar kasti su šaknimis.
Sodus puošia lieknosios plukės pilnavidurė forma ‘Plena’ ir ‘Elise Fellmann’ labai tankiais pilnaviduriais žiedais. Jos truputį žemesnės už rūšinius augalus, lėčiau plinta šakniastiebiais. Stambiažiedė ‘Grandiflora’ yra populiariausia.
Geltonžiedė ir baltažiedė plukės plinta šakniastiebiais, o vaisiukus (mažyčius riešutėlius) išnešioja skruzdėlės.
Visos mūsų gamtoje paplitusios plukės – trumpos vegetacijos augalai: pražysta pavasarį, o vasaros pradžioje nudžiūsta. Bet ankstyvam grožiui sunku atsispirti. Tik nereikia naikinti laukinių augalų. Nusipirkę ir pasisodinę kelis krūmelius greitai turėsite nemažą plotelį.
Kur sodinti?
*Geltonžiedę, baltažiedę ir lieknąją plukes galima sodinti po vaismedžiais, aukštesniais krūmais ir saulės neišdžiovinamose pievutėse.
*Šios rūšys mėgsta apydrėgnę puveningą dirvą, kurioje vanduo neužsistovi, o vasarą neperdžiūsta.
*Tinkamiausias laikas persodinti – vasarą. Nuvytus stiebams, šakniastiebiuose jau būna susiformavę kitų metų pumpurai. Jei atskirsite vieną dalį ir pasodinsite į norimą vietą, prigis gerai. Sodinami 2–5 cm gylyje ir tuoj pat palaistomi.
Iškasti šakniastiebiai turi neperdžiūti. Patartina nepraleisti akimirkos, kai lapai jau nuvytę, bet dar galima atpažinti vietą, kur plukės augo. Vėliau, kai visiškai sunyksta antžeminė dalis, rasti jas sunku. Persodintos plukės pražysta kitą pavasarį.
*Persodinamos plukės ir labai anksti pavasarį, vos pradėjusios dygsti. Bet elgtis reikia labai atsargiai, per daug nedalyti kerų, nes pažeidus šaknis ir šakniastiebius jos gali tais metais ir nežydėti.
*Vazonėliuose išaugintus augalus į nuolatinę vietą sode galima perkelti bet kada.
Visos plukės – ne tik dekoratyvūs, bet ir nuodingi augalai. Dirbant sode patartina mūvėti pirštines, kad jos nesudirgintų odos.
Pastebėta, kad lieknosios plukės lapuose yra daug askorbininės rūgšties, bet vaistams ji neskinama.
