Sakoma, kad tinginiavimas – tai įprotis ilsėtis anksčiau laiko. Kitaip tariant, kol dar nejaučiame tikrojo nuovargio. Prie tam tikro darbo ritmo įpratusiam žmogui tinginiauti labai sunku. Iškrisdami iš įprasto grafiko, prie kurio organizmas jau seniai įpratęs, jūs verčiate jį persiorientuoti visuose lygmenyse, iki pat ląstelių. O tai irgi darbas, ir dar koks!

Faktas, jog šis darbas daromas be mūsų sąmoningo dalyvavimo, tik dar labiau paaštrina problemą. Juk jūs esate įsitikinęs, kad jūsų organizmas nieko neveikia, todėl jam keliamos užduoties nepalengvinate. Netgi priešingai – sukuriate įtampą, kad neaptingtų iki galo. Verčiate slidinėti. Kaitinate pirtyje. Mirkote karštoje vonioje su druska. Arba priverčiate daryti generalinę tvarką pačią pirmą atostogų dieną. Ir nei kiek neabejojate, kad elgiatės teisingai.

Bet argi mokslininkai neteigia, kad geriausias poilsis – aktyvus? Tikrai taip. Todėl geriausias būdas jėgoms atstatyti – nuo vienos veiklos pereiti prie kitos. Tik štai jeigu jūs ta kita veikla ilgai neužsiėmėte, tarkime neslidinėjote nuo praėjusios žiemos, vadinasi praradote formą ir mirtinai pavargsite nuo to krūvio, kuris jums šiaip atrodo visiškai normalus.

Atostogos prilygsta ligai

Jeigu norite susigrąžinti jėgas ir ištvermę, reikia ne trumpiau nei mėnesį reguliariai treniruotis. Jeigu ketinate aktyviai ilsėtis toli nuo namų (slidinėjimo kurorte ar šiltuosiuose kraštuose), skirkite 7-10 dienų organizmo aklimatizavimuisi.

Mes juk įpratę imti tik dvi savaites atostogų, o organizmas vos ne visą tą laiką karštligiškai adaptuojasi prie kito klimato, kitos laiko juostos, pasikeitusios dienotvarkės, padidėjusio fizinio aktyvumo ir deguonies pertekliaus ore. Todėl visiškai natūralu, kad pasijunta nuovargis!

Grįžus namo gyvenimas grįžta į senas vėžes, o organizmui tenka vėl adaptuotis prie visko, nuo ko jis jau spėjo atprasti. Nieko nebesuprantate – kas vyksta? Pusę mėnesio ilsėjotės, o jaučiate didesnį nuovargį nei prieš atostogas. Bet juk kitaip ir būti negalėjo. Todėl neplanuokite jokių grandiozinių projektų pirmąsias dešimt dienų po atostogų.

Fiziologai teigia, kad organizmui atostogos prilygsta ligai. Kitaip tariant, po atostogų, kaip ir po peršalimo, reikia atsigauti. Realiai organizmas darbinę formą atgauna vidutiniškai tik per dvi savaites.

Todėl patariama pradėti ilsėtis iš anksto, tai yra prieš atostogas palaipsniui mažinti darbo krūvį. Atidėkite neskubius darbus po atostogų, neleiskite, kad kolegos permestų jums savas pareigas. Taip mažiau pavargsite ir pradėsite pratintis prie poilsio.

Deja, realybėje paprastai būna atvirkščiai. Kuo arčiau atostogos, tuo didesnis krūvis, stipresnė įtampa ir ilgesnės darbo valandos, nes mes sąžiningai stengiamės nuveikti bent jau dalį to, ką būtume darę, jei ne atostogos. Dažniausiai lagaminus perkame kelionės išvakarėse, daiktus krauname visą naktį, taip nepalikdami sau galimybės išsimiegoti prieš kelionę. Galiausiai nuovargis nuo tokio „force majeure“ būna toks stiprus, kad jis mus persekioja visas atostogas.

Kur pažvelgsi, visur... maistas

Per šventes ar atostogaudami, kai neturime ką veikti, pradedame daugiau nei įprastai valgyti. Taip virškinimo sistemą apkrauname nereikalingu darbu, kaupiame bereikalingus papildomus kilogramus, kuriuos vėliau tenka su savimi tąsyti. Štai jums ir nuovargio priežastys!
Jeigu poilsiaujate pasyviai, o maitinatės kaloringai, raumenis pamažu ima keisti riebaliniai audiniai. Kuo jų daugiau, tuo anksčiau apima nuovargis. Be to, kai mes visiškai atsipalaiduojame, pastebimai sulėtėja medžiagų apykaita. Tai reiškia, kad organizmas apriboja energijos eikvojimą, tarsi įjungia taupymo režimą.

Tarpuose tarp valgymų gerkite tonizuojantį kokteilį, jis privers organizmą išskirti energiją riebalų deginimo sąskaita. Pavyzdžiui, galima maišyti pomidorų, moliūgo bei citrinų sulčių kokteilį santykiu 2:2:1.

Kaip pabusti iš žiemos miego?

Labiausiai organizmą vargina pasyvus poilsis. Kiek mokslininkai betvirtintų, kad į priekį atsimiegoti neįmanoma, mes vistiek vos atėjus savaitgaliui ar laisvadieniui, miegame iki pietų, snaudžiame dieną ar vartomės lovoje iki pat vakaro. Ir nepamirštame savęs pateisinti, kad, pirma, iki tol nuolat neišsimiegodavome, antra, miegoti nuėjome jau po vidurnakčio.

Kuo vėliau atsigulame, tuo vėliau ir keliamės, taip sutrikdydami savo bioritmus arba užsidirbdami desinchronozę, kurios pirmas požymis – padidėjęs nuovargis be aiškios priežasties.

Stenkitės net per atostogas kaip įmanoma tiksliau laikytis įprastinio miego ir būdravimo grafiko. Miegokite ne ilgiau nei 8-9 valandas per parą. Mokslininkai ilgą miegą priskiria prie faktorių, įtakojančių nuovargio kaupimąsi.

Likus dviem savaitėms iki atostogų, pradėkite gerti vieno iš adaptogenų (augalinių stimuliatorių) tinktūrą. Tai gali būti rapontikas, eleuterokokas, citrinžolės (po 20-30 lašų), ženšenio šaknis (po 15-20 lašų) ar rožinė radiolė (po 5-10 lašų). Tinktūras reikia lašinti į trečdalį stiklinės vandens ir gerti ryte ar dieną likus 15-30 minučių iki valgio. Tai suteiks budrumo jausmą dieną ir padės neskausmingai persiorientuoti nuo darbinio prie atostogų rimto.

Užsimiegojusį organizmą pažadinti ir nuovargį išvyti padės paprasta „Su-Džok“ terapija. Dešinės rankos mažylį pirštą suspauskite tarp kairiosios rankos rodomojo ir didžiojo pirštų. Didžiojo piršto galiuku intensyviai spauskite vidurinę mažylio dalį, kol pajausite tonizuojantį poveikį. Po 2-3 minučių nuovargis praeis. Šį masažą valandos laikotarpyje periodiškai kartokite.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)